„Mums susidaro toks įspūdis, kad nei latviai, nei estai labai detaliai taip ir nebuvo svarstę, kaip jie atsijungs nuo Rusijos, nes jie nei tą sutartį gerai išsinagrinėjo, nei paruošė labai aiškų planą, kaip įvyks atsijungimas“, – pirmadienį LRT radijui sakė R. Masiulis.
„Kai pradedame kalbėti su latviais ir estais – kaip jūs matote atsijungimą – jie tada pradeda diskutuoti, galvoti įvairius variantus. Jeigu tu rimtai ruošiesi atsiskirti ir įvykdyti tokį svarbų veiksmą, turėtų būti atlikta teisinė analizė, techninė analizė“, – tvirtino „Litgrid“ vadovas.
„Mus dėl to tas ir trikdo – kad tokio, kaip sakyti, veržimosi iš Rusijos glėbio nėra“, – pridūrė jis.
Todėl, pripažįsta R. Masiulis, Baltijos šalių sinchronizacija veikiausiai vyks ne pagal Lietuvos planus.
„Viltis miršta paskutinė. Bet taip, kaip kryptis rodo – vis tiek mes esame priklausomi nuo estų ir latvių. Jeigu jie pozicijos nepakeis, deja, bus pagal jų grafiką – dėl to, kad mes negalime vieni išeiti“, – apgailestavo jis.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS / UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje.
Lietuva siekia sinchronizaciją įgyvendinti iki 2024 m. vasario – tam jau šį rugpjūtį Baltijos šalims būtina paskelbti apie planus nebepratęsti BRELL sutarties. Aktyviai to siekiantis Vilnius kol kas nesulaukė Latvijos ir Estijos pritarimo sinchronizuotis anksčiau.
Ruošdamasi atsijungimui nuo BRELL, „Litgrid“ dar balandį atliko izoliuoto elektros sistemos darbo bandymą, kurio metu šalies elektros sistema pirmąkart veikė savarankiškai. „Litgrid“ vadovas R. Masiulis ir energetikos ministras Dainius Kreivys po bandymo patikino, jog jis įgyvendintas sklandžiai ir partnerėms turėtų įrodyti, jog sinchronizuotis jau kitąmet yra saugu.
