„Norėdamos keisti BRELL sutarties sąlygas, šalys turi „nepadaryti nuostolių“ kitoms šalims, o galimų nuostolių dėl sutarties sąlygų keitimo įvardijimas yra kol kas tik interpretacijos ir šiuo metu nevyksta jokie svarstymai dėl kompensavimo sutarties sąlygų keitimo“, - antradienį LRT radijui sakė A.Butkevičius.
Jo teigimu, atsijungimas iš BRELL sistemos bus ilgas procesas.
„Manau, kad tai bus ilgalaikis procesas. Jeigu kažkas galvoja, kad galima nukirpti kažkokius laidus arba sumontuoti tam tikrus jungiklius ir elektros tiekimą iš vienos sistemos nutraukti ir pradėti naudotis iš kitur, tai mąstoma labai primityviai“, - sakė A.Butkevičius.
„Kada bus sinchronizacijos projektai įgyvendinti (...), tai tada bus derybos tarp Europos Sąjungos su Rusija ir Baltarusija“, - pridūrė premjeras.
Energetikos ministerijos teigimu, derybos dėl sistemos perėjimo iš vienos sinchroninės zonos į kitą turėtų vykti ne tarp atskirų šalių elektros tinklų operatorių, o tarp Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos bei Baltarusijos.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę pareiškė, kad dėl Baltijos šalių pasitraukimo iš BRELL žiedo Maskva patirs milijardinius nuostolius. Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas LRT televizijai teigė, kad praradimus gali tekti kompensuoti Lietuvai, Latvijai ir Estijai.
Lietuva BRELL sutartį pasirašė 2001 metų vasarį. Joje numatoma, kad kuriai nors iš šalių traukiantis iš sistemos, ji turėtų kitoms valstybėms kompensuoti nuostolius.
BRELL sutartis yra 5 valstybių elektros perdavimo sistemų operatorių pasirašytas susitarimas, kuriame išdėstytos techninės sąlygos ir taisyklės sistemų valdymui, kad būtų užtikrinami reikiami elektros kokybės parametrai ir palaikomas stabilus ir patikimas elektros tiekimas.
Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektą Europos Komisija yra įtraukusi į ES Bendrojo intereso projektų sąrašą.