„Esame pasirengę planus įvairiems scenarijams. Nuotėkis dujų jungtyje tarp Estijos ir Suomijos dar kartą patvirtina kritinių objektų apsaugos užtikrinimo svarbą“, – sakė D. Kreivys.
Ministro teigimu, Lietuva nuosekliai dirba stiprindama savo energetinės infrastruktūros ir energijos tiekimo saugumą, o nuolatinis papildomų saugos priemonių diegimas yra neatsiejama energetinio saugumo užtikrinimo dalis, rašoma ministerijos išplatintame pranešime žiniasklaidai.
„Kartu su Lietuvos energetikos įmonėmis Energetikos ministerija yra parengusi planą, pagal kurį energetikos objektų apsauga yra papildomai stiprinama antidroninėmis sistemomis, projektuojamos papildomos konstrukcijos, slepiančios svarbius įrenginius ar apsaugančios nuo sprogimo, kaupiamas svarbiausios įrangos rezervas. Klaipėdos SGD terminale taip pat papildomai diegiamos povandeninės dalies apsaugos priemonės“, – teigė D. Kreivys.
Ministras taip pat pabrėžė, kad jūrinės energetikos infrastruktūros apsauga turi savo specifiką, todėl šiuo klausimu yra būtina, kad visos institucijų ir tarnybos dirbtų išvien.
Anot jo, Lietuvos energijos tiekimo saugumas buvo užtikrintas dar prieš karo Ukrainoje pradžią, pradėjus augti įtampai jos pasienyje. Tada, atlikus detalią analizę įgyvendintos papildomos priemonės užsitikrinant nepertraukiamą dujų ir elektros tiekimą bei imtasi papildomų operatyvinių ir techninių infrastruktūros saugumo priemonių.
Kaip informuojama pranešime, uždarius Suomiją ir Estiją jungiantį dujotiekį, dujų tiekimas tiek Lietuvoje tiek Baltijos šalyse ir Suomijoje išlieka ir išliks stabilus. Tai padeda užtikrinti SGD terminalas Klaipėdoje, bendras Lietuvos-Lenkijos dujotiekis GIPL, Inčiukalnio gamtinių dujų saugykla bei SGD terminalas Suomijoje.
Lietuva taip pat jau yra atlikusi izoliuoto darbo bandymą, kuris reiškia, kad avarijos atveju Lietuvos elektros perdavimo sistema gali veikti visiškai savarankiškai. Elektros energiją vartotojams tiektų Lietuvoje veikiančios elektrinės, taip pat nuolatinės srovės jungtys su Lenkija ir Švedija, primena ministerija.
Lietuvos politikai reiškia solidarumą Estijai ir Suomijai
Reaguodami į incidentą Estijos–Suomijos dujų jungtyje „Balticconnector“, Lietuvos politikai reiškia solidarumą regiono kaimynėms ir žada suteikti reikiamą pagalbą.
„Tikimybė dėl išorinės veiklos, galinčios pažeisti dujotiekį tarp Suomijos ir Estijos, kelia nerimą. Palaikome ryšį su partneriais dėl svarbios infrastruktūros objektų Baltijos jūroje. Lietuva yra pasirengusi suteikti visą reikiamą pagalbą tiriant incidentą“, – socialiniame tinkle „X“ antradienį rašė prezidentas Gitanas Nausėda.
„Solidarizuojamės su Estija ir Suomija“, – pridūrė jis.
Jam antrino ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, teigdamas, kad Europos Sąjungos ir NATO narėms reikėtų svarstyti, kaip būtų galima bendromis jėgomis užtikrinti Bendrijos ir Aljanso energetinį saugumą.
„Esu labai susirūpinęs dėl svarbiausios Baltijos jūros infrastruktūros sabotažo. Turime sukurti veiksmingus bendrus ES ir NATO įrankius, kuriais būtų galima apsaugoti tai, kas mus sieja“, – savo „X“ paskyroje rašė G. Landsbergis.
„Lietuva yra pasirengus visomis būtinomis priemonėmis paremti mūsų partnerius“, – patikino šalies diplomatijos vadovas.
ELTA primena, kad sekmadienį Suomijos dujų tinklo operatorė, valstybinė įmonė „Gasgrid“, pranešė, kad dujotiekis „Balticconnector“ buvo uždarytas dėl įtariamo nuotėkio.
Pastebėjus nuotekį iš povandeninio Suomiją ir Estiją jungiančio dujotiekio, Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) pranešė apie Lietuvoje pakeltą budrumo lygį prie strategiškai svarbių objektų.
„Norime informuoti, kad informaciją iš tarptautinių partnerių esame gavę, pakeltas budrumo lygis prie strategiškai svarbių objektų.
Papildomai trečiadienį šaukiamas Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės posėdis, kuriame bus išklausyta tarnybų paruošta papildoma informacija ir atsižvelgiant į ją priimami papildomi sprendimai“, – rašoma pranešime.
Suomijos dienraštis „Iltalehti“ cituoja šaltinius vyriausybėje, kurie pareiškė, kad žala buvo padaryta „neatsitiktinai“. Leidinys priduria, kad suomių pareigūnai mano, jog prie incidento galimai prisidėjo Rusija.
