Informaciją apie tai, kad būtent šis klausimas dabar jaudina Rusijos naftininkus, patvirtino RBK pašnekovai kompanijose „Gazprom nefti“, „Lukoil“ ir „Bašneft“.
„Mes esame privati kompanija, mes nepasirengę prarasti savo realizavimo rinkų ir nesuprantame, kam mažinti gavybą, kaip tai padaryti technine prasme, ir svarbiausia, kaip atsekti, kad kiti rinkos dalyviai vykdo šiuos susitarimus. Eksporto sumažinimas gresia ne tik baudomis iš pirkėjų pusės, bet ir tuo, kad rinkos dalis, iš kurios pasitrauks rusiška nafta, bus užimta konkurentų“, – pareiškė „Lukoil“ atstovas.
„Gazprom nefti“ atstovas taip pat leido suprasti, kad kompanija nėra pasirengusi gavybos sumažinimui: „Pats svarbiausias mūsų troškimas – kad šią pramonę paliktų ramybėje. Mes neprašome valstybės pagalbos, prašome tiesiog netrukdyti mums dirbti“.
„Bašneft“ atstovas pažymėjo, kad kompanijos verslo plane 2016 metams numatytas naftos gavybos augimas dėl neseniai paleistų ir naujų telkinių.
„Naftos gavybos apimtys nurodytos projektavimo dokumentuose.
Jų sumažinimo atveju turėsime reikalų su priežiūros institucijomis Aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministerijos asmenyje. Arba teks koreguoti dokumentus. Jau nekalbant apie pajamų iš eksporto sumažėjimą“, – pažymėjo minėtos kompanijos atstovas.
Kita antradienio pasitarimo pas V. Putiną tema turėjo tapti valstybės turto naftos pramonėje, pirmiausia „Našneft“ dalies, privatizavimas. Anksčiau buvo pranešta, kad Ekonomikos plėtros ir prekybos ministerija siūlo parduoti visus 50,08 procento kompanijos akcijų, priklausančių Federalinei valstybinio turto valdymo agentūrai.
Trečioji tema, kurią naftininkai planavo aptarti su Rusijos prezidentu, yra mokesčių naštos augimo perspektyva. Padidėjus akcizams jie neatmeta galimybės, kad bus koreguojama naudingųjų iškasenų gavybos mokesčio formulė ir padidintos baudos peržiūrint ekologines rinkliavas.
Priminsime, kad vasario viduryje Rusija, Venesuela, Kataras ir Saudo Arabija susitarė nedidinti naftos gavybos, įšaldant ją sausio 11 dienos lygmenyje. Rusijos Energetikos ministerija po susitikimo pareiškė, kad jo dalyviai susitarė įšaldyti gavybą sausio mėnesio lygyje su sąlyga, kad prie šios iniciatyvos prisijungs kiti gamintojai.
Pirmadienį, vasario 28 dieną, agentūra „Reuters“ pranešė, kad naftos gavyba OPEC šalyse, lyginant su santykinai rekordiniu sausio lygiu, sumažėjo. Sumažėjimas siekia 280 tūkstančių barelių per dieną (sausio mėnesį OPEC šalių naftos gavyba sudarė 32,37 milijono barelių per dieną).
Tuo pat metu agentūra pažymėjo, kad gavybos lygis Saudo Arabijoje išliko toks pats.
Energetikos ministerijos vadovas Aleksandras Novakas neseniai pareiškė, kad susitarimus dėl naftos gavybos įšaldymo 2016 metų sausio lygmenyje palaikė šalys, kurios eksportuoja apie 75 procentus pasaulio naftos. Jis taip pat pareiškė, kad įšaldymas apribos eksportą iki 1,3 milijono barelių per dieną ir leis tikėtis maždaug 50 dolerių už barelį kainos.
A. Novakas taip pat pažymėjo, kad netgi Iranas, atsisakęs prisijungti prie susitarimo, „vertina jį palankiai“.
Be to, pasak energetikos ministro, susitarimas bus svarstomas ir už OPEC naftos kartelio ribų, pavyzdžiui, su Meksika ir Norvegija, kurios nepriklauso šiai organizacijai.
„Tai bus teigiamas signalas, suprantamas rinkai, kas vyks, tuo pat metu nepažeidžiant ir rinkos principų“, – pažymėjo A. Novakas.
