Vilnietis Artūras (vardas pakeistas) yra vienas iš redakcijai parašiusių skaitytojų, kurie jau ilgokai laukia tūkstančių eurų kompensacijos. Elektrinę jis pasistatė birželio pradžioje, dokumentus užpildė gegužę.

„Nuo gegužės 12 dienos iki šiandien kiek praėjo? Kai pildžiau popierius, man buvo žadėta išmokėti per 60 dienų. Pikčiausia ne tai, kad jie neišmoka, bet tie banalūs atsiprašinėjimo laiškai, gavau tris, be jokių aiškių įvardijimų: pasakytų, kad „atsiprašome, vėluojame, tebūnie iki Naujų metų 100 proc. jums bus pervesta“, komunikacija absurdiška. Kažkokia muilo opera. Pasakytų konkrečiai“, – sako vyras.

Jis pasistatė 6,3 kW galios saulės elektrinę už 6,6 tūkst. eurų, tad tikisi bent 2 tūkst. eurų kompensacijos.

„Gaila žmonių, kurie įsirengimui ėmė paskolas. Už jas gi reikia mokėti palūkanas, o žmonės skaičiavo: praeis 60 dienų ir paskolą atiduos. Kai imi paskolą, tai tu sėdi su „Excel“ ir skaičiuoji, kada gali grąžinti. Palūkanos gi „kosminės“.

Toks keistas požiūris: viena ranka valstybė lyg skatina eiti į žalią energetiką, o kita ranka kaip ir atima“, – savo patirtimi dalijasi Artūras.

Artūro gautas agentūros atsakymas dėl vėluojančios paramos, jame aiškinama, kad gaminančių vartotojų skaičius sparčiai auga ir tai kelia iššūkių, o dalis paraiškų yra su klaidomis:
Vienas iš trijų skaitytojo gautų atsakymų (datuotas spalio 3 d.)
Į redakciją kreipėsi dar vienas žmogus, skundęsis, kad parama vėluoja, tačiau jis paskui pripažino, jog turi patikslinti savo kreipimąsi dėl kompensacijos. Gyventojų skundų galima pamatyti ir socialiniuose tinkluose.

Teko įdarbinti papildomų darbuotojų


Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) komentavo „Delfi“, kad pagal balandžio 28 dieną skelbtą kvietimą sulaukė daugiau kaip 15 tūkst. paraiškų už 40 mln. eurų.

„Visos 15 tūkst. paraiškų, kaip ir buvo žadėta, užbaigtos įvertinti per rugsėjo mėnesį. Iš jų teigiamai įvertinta 14 tūkst., o apie 1 tūkst. paraiškų grąžinta tikslinti (siekiant kuo didesniam gyventojų skaičiui suteikti galimybę pasinaudoti parama, dalis paraiškų yra grąžintos tikslinti dėl vienokių ar kitokių trūkumų)“, – teigia agentūra.

Anot jos, kitas etapas po paraiškų vertinimo – tai mokėjimo prašymų vertinimas. Pagal šį kvietimą APVA yra gavusi 9500 mokėjimo prašymų, kurių beveik trečdalis jau įvertinti.

„Iš dar neįvertintų 6500 mokėjimo prašymų – apie 2000 prašymų vertinimo terminai jau yra pasibaigę. (Mokėjimo prašymo vertinimo terminas – 60 dienų). APVA deda maksimaliais pastangas, kad šie vėlavimai būtų panaikinti kuo greičiau, vėliausiai per mėnesį“, – teigiama atsakyme.
Saulės elektrinė

„Susidariusią situaciją dėl vėlavimų stengiamės išspręsti kiek įmanoma operatyviau – į pagalbą kviečiamės kitų skyrių ir kitų institucijų darbuotojus. Šiuo metu papildomai įdarbinta jau daugiau nei 30 darbuotojų“, – priduria APVA.

Ji tikina, kad visus pareiškėjus informavo apie susidariusią situaciją asmeniniais pranešimais per Aplinkos projektų valdymo informacinę sistemą (APVIS).

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius teigia, kad daliai žmonių tokia situacija nepalanki.

„Žmonės jaučiasi truputį apgauti, tikėjosi, kad parama grįš gan greitai, ji negrįžta. Iš energetinės pusės kaip ir viskas gerai – elektrinė stovi, kilovatvalandžių mažiau vartoja (iš tiekėjų – red.), išlaidas susimažina. Bet žmonių situacija bloga, nes jie kitaip skaičiavo visą šitą projektą.

Tas nervingumas didėja: jeigu ta pati Vyriausybė nori, kad žmonės būtų laimingi ir ją remtų, kad ir tuose pačiuose rinkimuose, – taip banaliai pasakykime, – ir dalija paramą saulės elektrinei statyti, tai su tokiu vėlavimu gali gauti atvirkščią efektą – žmonės susierzins“, – svarsto energetikos ekspertas.

Martynas Nagevičius

Agentūra: vėlavimus lemia kelios priežastys


APVA aiškina, jog sparčiai augantis elektrines norinčių įsirengti gyventojų skaičius kelia naujų iššūkių ir agentūrai.

„Vienas didžiausių – ženkliai išaugusios darbų apimtys, kurias iš anksto prognozuoti buvo sunku. Skelbdami tęstinį kvietimą (2023 04 28), tikėjomės nors kiek tolygesnio paraiškų srauto pasiskirstymo, bet, deja, didžioji paraiškų dalis sukrito per pirmąsias savaites.

Kitas svarbus momentas, turintis įtakos susidariusiai situacijai, – daugiau nei pusė visų gaunamų prašymų yra netiksliai arba neteisingai užpildyti – tenka juos grąžinti ir drauge su pareiškėjais tikslinti, koreguoti. Kai kuriuos tenka tikslinti ir po kelis kartus“, – sako agentūra.

Galiausiai, pasak įstaigos, vertinimo procesus pailgina ir naujai atsiradę reikalavimai, kuriuos ji privalo tikrinti rankiniu būdu. Visi paraiškas pateikę gyventojai privalo būti patikrinti, ar jie atitinka Bendruosius atrankos kriterijus.

„Šios dalies reikalavimų apskritai neturime galimybės patikrinti, nes informacija apie pareiškėjus yra kitų (Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Informatikos ir ryšių departamentas) įstaigų duomenų bazėse. Išaiškinimus ir patikslinimus apie tokių duomenų rinkimą LR Finansų ministerija pateikė tik įsibėgėjus kvietimui teikti paraiškas.

Siekdama neapkrauti savo pareiškėjų papildoma administracine našta teikiant papildomus dokumentus įrodančius atitiktį, APVA yra pateikusi prašymą atsakingoms institucijoms šiuos duomenis pateikti“, – rašoma atsakyme.

Dotacijos dydis, norintiems įsirengti iki 10 kW galios saulės elektrinę savo sklype ar ant stogo, nesikeičia – skiriama 323 eurų su PVM už 1 kW įrengtosios saulės elektrinės galios, ir 243 eurai su PVM už 1 kW, kai didinama jau įrengtos saulės elektrinės galia, nebestatant inverterio.

Gaminančių vartotojų į tinklą patiekta elektra:

Ekspertas: tai netiesiogiai veikia visą energetiką


Artūras teigia, kad paramos gavimas yra papildoma motyvacija statytis elektrinę, o parama pastebimai sutrumpina jos atsipirkimo laiką.

„Be abejo, man parama ir buvo patrauklumas – 2 tūkst. eurų. Sumokėjau iš viso 6600 eurų tuometinėmis kainomis. Paskaičiavau, kad mano suvartojimas su dabartinėmis (elektros) kainomis man atsipirktų po 3–4 metų. Tas tikrai patrauklu. Tie 2 tūkst. eurų kokius metus eliminuoja, jeigu ne daugiau“, – skaičiuoja vyras.

„Žmonės pradės netikėti arba planuos kitaip“, – pridūrė jis.

Energetikos ekspertas M. Nagevičius sako, kad kai kuriems gyventojams tai tėra nepatogumas, o kitiems išties tampa ir finansiniu iššūkiu.

„Aišku, energetikai irgi netiesiogiai daro kažkiek įtakos. Sakykime, metų pabaigoje vėl bus parama. Net yra pasirašytas sprendimas, kad galima dabar pasistatyti saulės elektrinę – rugsėjo, spalio mėnesį – ir pateikti paraišką jau po to, kai jos bus priimamos ir gauti pinigus atgaline data.

Bet kai mato, kad tie pinigai taip vėluoja po pusę metų, tai žmonės svarsto – statyti ar nestatyti. Ir atsiranda dar vienas argumentas, kodėl nestatyti: neaišku, kada tau tą paramą grąžins. Tai šiek tiek lėtina ir saulės energetikos plėtrą. Galų gale, daro įtaką ir energetikai“, – mano M. Nagevičius.

Balandžio pabaigoje paskelbus 40 mln. eurų kvietimą laikinai susidurta su techniniais trikdžiais – dėl per didelio vartotojų skaičiaus buvo sunkumų prisijungiant prie APVA interneto svetainės. Rugpjūčio pradžioje agentūra išplatino pranešimą, kuriame pripažino vėlavimus ir žadėjo juos panaikinti iki rugsėjo pabaigos.

APVA šiuo metu priima paraiškas iš fizinių asmenų finansuoti saules elektrines ir iš nutolusių parkų. Metų pabaigoje planuojamas papildomas kvietimas fiziniams asmenims įsirengti nuosavas saulės elektrines.

„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) pateikiama statistika rodo, kad Lietuvoje šiuo metu jau yra 84 tūkst. gaminančių vartotojų, o jų bendra instaliuota galia siekia 870 MW.

Ačiū, kad dalinatės savo naujienomis! Norite pranešti apie aktualiją, pasidalinti savo nuomone? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (14)