Kovo pabaigos duomenimis, dėl galimai neteisėtai pritaikytų mokesčių į tarybą buvo kreipęsi 148 vartotojai, o teisme buvo 10 bylų. Bendros iš buitinių ir verslo vartotojų reikalaujamos sumos taryba įvardyti dar negalėjo.
Papildomas iššūkis rinkos liberalizacijai?
Internete netrūksta komentarų, kuriuose žmonės aiškinasi, ar iš jų teisėtai reikalaujamas vadinamasis rezervavimo mokestis, kuris labiausiai siejamas su bendrove „Enefit“, taikiusia jį ilgalaikėms sutartims ir argumentavusia investicijomis į žaliąją energetiką.
„Delfi“ komentavusi Virginija (vardas pakeistas) nutarė, kad mokesčio nemokės ir perduos iniciatyvą reguliuotojui.
„Jie vis tiek reikalauja šito savo neteisėto mokesčio, tai aš kreipiausi vakar (ketvirtadienį) į VERT ir lauksiu, ką man atsakys. Kol kas nežadu mokėti mokesčio. Rezervacijos mokesčio suma yra 31,50 euro“, – sako moteris.
Panašių pozicijų yra ir daugiau: žmonės sako, kad dabar perduoda „estafetę“ reguliuotojui.
Kita vertus, dideliu optimizmu vartotojai nepasižymi. Pavyzdžiui, vienoje interneto diskusijoje moteris sako sulaukusi atsakymo iš VERT, jog tiekėjas įpareigojamas anuliuoti beveik 100 eurų rezervavimo mokestį, o jeigu to nepadarys per 30 dienų, taryba turės kreiptis į teismą ir ginti vartotojos interesus.
Tačiau moteris nusiteikusi skeptiškai: „man, paprastam žmogeliui, laimėti bylą, jaučiu, be šansų“.
Dar vienas vyras sako sulaukęs VERT išaiškinimo, jog bendrovė turi grąžinti jai jau sumokėtą rezervavimo mokestį. Kita klientė rašo, kad nėra sumokėjusi rezervacijos mokesčio ir yra perduota skolų išieškojimo įmonei.
Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius linkęs siūlyti nemokėti mokesčio, nes dabar valstybė jau aiškiai stojusi vartotojo pusėn.
„Iš vienos pusės, vartotojai neturėtų mokėti, nes jie kaip ir turi valstybės gynybą. Matyt, racionalu būtų nemokėti. Klausimas: kiek tokia tvarka, toks pasikeitimas naudingas patiems vartotojams bendrai, ilgalaikėje perspektyvoje?
Dabar dėl to, jog negali prašyti jokių netesybų, natūralu, kad tiekėjas visas tas rizikas, – kai sudarys ilgalaikę sutartį ir iš jo vartotojas „pabėgs“, – įtraukia į kainą visiems vartotojams. Tai, galų gale, tas pats vartotojas už tai ir sumoka“, – sako Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas.
Jis pasisakė ir dėl perspektyvos, jeigu vis dėlto reguliuotojui (ir vartotojams) nepavyktų apginti savo pozicijos.
„Mano vertinimu, kas dabar vyksta, valstybinės institucijos – VERT ir Energetikos ministerija – pakankamai griežtai deklaravo, kad vartotojai neturėtų mokėti, tai bet kuriuo atveju tai yra pakankamai stiprus vartotojo apgynimas tam, kad jis galėtų imti ir nemokėti.
O jeigu teismai išaiškintų, kad vis dėlto mokėti reikia, tai tada galima būtų (vartotojams – red.) nukreipti ieškinį į tas valstybines institucijas, kurios dabar sako, kad mokėti neturėtų. Matyt, taip turėtų būti teisinėje valstybėje“, – sako ekspertas.
Nuo Seimo iki Europos Komisijos
Primename, kad Seimo 2023 metų balandį priimtos ir birželį įsigaliojusios įstatymo pataisos numato, jog nepriklausomi elektros tiekėjai gali vienašališkai mažinti elektros kainą. Be to, naujoms sutartims draudžiama numatyti sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčius ar netesybas, kurie būtų taikomi už vienašališką sutarties nutraukimą.
Pernai lapkričio mėnesį Seimo Ekonomikos komitetas domėjosi, kokia yra padėtis su taikomomis netesybomis ar rezervavimo mokesčiais. Paaiškėjo, kad nesusitariama dėl įstatymo traktavimo.
Tuomet VERT atstovai komentavo, kad mokesčiai už sutarčių nutraukimą netaikomi nuo 2023 metų birželio. Tai nustebino kai kuriuos Seimo narius ir teisininkus, sakiusius, esą jau ir seniau buitiniai vartotojai arba mažos įmonės turėjo teisę nutraukti sutartis be jokių papildomų ribojimų ar finansinės naštos, o 2023-iųjų įstatymu tik patikslintos formuluotės.
Siekiant išsiaiškinti situaciją netgi kreiptasi į Europos Komisiją.
Taigi, šių metų vasario pabaigoje VERT išplatino pranešimą, teigdama, jog kreipėsi į nepriklausomus elektros tiekėjus, kad šie grąžintų nuo 2021 metų liepos 15 dienos iš buitinių vartotojų ir mažų įmonių gautas netesybas ir kitus mokesčius, pritaikytus keičiant elektros tiekėją ar nutraukiant sutartį. Taip pat paraginta atsisakyti visų šiuo metu pareikštų reikalavimų dėl netesybų.
„Europos Komisija yra pateikusi nuomonę dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių.
Lietuvos atveju ši direktyva į nacionalinę teisinę bazę perkelta taip, jog namų ūkiai bei mažos įmonės neturi mokėti NET (nepriklausomiems elektros tiekėjams) pakeitimo ar sutarties nutraukimo mokesčių.
Todėl VERT laikosi nuomonės, jog elektros tiekėjai neturėjo teisės iš vartotojų reikalauti susimokėti netesybas ir kitus mokesčius, todėl dabar turi prievolę gautas lėšas grąžinti“, – sakoma pranešime.
Reguliuotojas priduria: vartotojai, kurie šiuo metu turi galiojančias elektros energijos tiekimo sutartis ir nori jas nutraukti, gali tai daryti be netesybų ir papildomų mokesčių.
„Gavęs tiekėjo atsakymą, kuris vartotojo netenkina, arba negavęs atsakymo per 30 dienų nuo kreipimosi į tiekėją dienos, vartotojas su tais pačiais reikalavimais tiekėjo atžvilgiu turi teisę kreiptis į VERT dėl ginčo nagrinėjimo ikiteismine tvarka“, – sako VERT.
Pasak tarybos, ikiteisminė tvarka nėra privaloma, todėl vartotojai taip pat turi teisę kreiptis tiesiogiai į bendrosios kompetencijos teismą.
VERT pirmininkas Renatas Pocius šiemet kovo 19 dieną daliai Seimo narių komentavo, kad vienas iš trijų tiekėjų sutiko grąžinti mokesčius ar nuolaidas, surinktas iki praėjusių metų birželio 1 dienos.
„Vienas iš tiekėjų į problemą iš dalies pažiūrėjo geranoriškai. „Ignitis“ sutinka grąžinti visas nuolaidas, kurias pritaikė (...), kiti du paminėjo tai, kad neplanuoja priimti tokių sprendimų. Tam, kad gintume centralizuotai visų vartotojų interesus, pradėjome patikrinimus nepriklausomų tiekėjų atžvilgiu.
Ir mūsų sprendimas, kurį tikimės priimti iki metų vidurio, iki liepos, jeigu pavyks gauti visą informaciją – tai galėtų būti priimtas dėl visų vartotojų, kuriems pritaikyti tokie mokesčiai. Tokiu atveju tarybos sprendimas taptų įpareigojantis“, – susitikime su opozicine Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ kalbėjo R. Pocius.
Jis kartu teigė, kad VERT kol kas turi per mažai galių, o tarybos išaiškinimai nėra tiekėjams privalomi, kaip kad yra privalomi nutarimai po patikrinimo. Kita vertus, pirmininkas sako, jog ir iki liepos žadamas priimti nutarimas vėliau gali būti apskųstas tiekėjų.
„Delfi“ prieš metus domėjosi, kiek teisėtas minėtas rezervavimo mokestis. Tuomet portalui komentavęs advokatų kontoros „Šimonis ir partneriai“ advokatas Mindaugas Šimonis sakė, kad mokestis neteisėtas, o jo pavadinimas klaidinantis – tai galimai yra paslėpta pasitraukimo bauda.
Čia reikia skirti kelis dalykus: ar konkretus tiekėjas sutinka grąžinti (jam jau sugrąžintas) nuolaidas, ar sutinka grąžinti ir nereikalauti rezervavimo mokesčio ir ar dabar taiko kokias nors netesybas arba rezervavimo mokestį. Kiekvienos bendrovės situacija gali būti skirtinga.
Dabartinė padėtis: dalis vartotojų tikrai turės rūpesčių
Taigi, du nepriklausomi elektros tiekėjai sako, kad sunkumų vartotojams nutraukti sutartį nėra.
„Mūsų klientai, kurie nori pasikeisti planą ar nutraukti sutartį, tai gali padaryti be jokių finansinių pasekmių. Jiems nereikia grąžinti ir anksčiau gautų nuolaidų“, – komentuoja „Ignitis“ Ryšių su visuomene projektų vadovė Laura Beganskienė.
Pasak jos, „Ignitis“ niekada netaikė jokių baudų, rezervavimo ar kitokių mokesčių, trukdančių vartotojui nutraukti sutartį.
„Iki 2023 metų birželio 1 dienos buvo leidžiamas sutartinis reikalavimas nutraukiant sutartį grąžinti suteiktas nuolaidas“, – bendrovės poziciją aiškina atstovė (apie nuolaidas kalbėjo R. Pocius, žr. aukščiau).
„Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas sako, kad bendrovė nuo praėjusių metų birželio klientų neprašo grąžinti jiems suteiktų nuolaidų, taip pat netaiko jokių kitų mokesčių už sutarties nutraukimą.
„Kadangi dauguma mūsų klientų ir turi pasirašę sutartis tokiomis sąlygomis, tai jie gali bet kada laisvai pasikeisti planą ar visiškai jo atsisakyti, nesulaukę galiojimo pabaigos“, – sako M. Kavaliauskas.
„Enefit“ situacija yra sudėtingesnė, nes bendrovė siūlydavo ilgalaikes sutartis su numatytu vadinamuoju „rezervavimo mokesčiu“.
„Nuo praėjusių metų balandžio „Enefit“ visiems buitiniams vartotojams, o nuo 2023 metų birželio ir mažoms bei labai mažoms įmonėms nebetaiko jokių mokesčių, nutraukiant ar keičiant elektros tiekimo sutartis“, – sako „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas Julius Areška.
Jis pabrėžia, kad trumpalaikėms buitinių vartotojų sutartims (nuo 3 iki 24 mėnesių trukmės) apskritai niekuomet nebuvo taikomi jokie apribojimai. Taigi, tokias sutartis, kaip anksčiau, taip ir dabar galima keisti be jokių finansinių įsipareigojimų.
„Ilgalaikėse – 6 bei 7 metų – trukmės sutartis turintiems vis dar taikomos tos pačios sutartyse numatytos sąlygos, tarp jų ir rezervavimo mokestis“, – sako J. Areška.
Pokyčiai tiekėjų siūlymuose – kai kur neliko nuolaidų arba konkrečių planų
Pasikeitusi reguliacinė aplinka, tai yra, draudimas reikalauti netesybų ar kompensacijų, turėjo įtakos ir tiekėjų pasiūlymams.
„Ilgalaikės sutartys tapo brangesnės negu trumpalaikės – iš dalies ir dėl tos pačios priežasties: elektros tiekėjai įtraukia visas tas rizikas ir į kainą“, – komentuoja ekspertas M. Nagevičius.
„Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas M. Kavaliauskas sako, kad klientai nevengia keisti planų nesulaukę jų galiojimo pabaigos.
„Matome, kad klientai tuo tikrai naudojasi. Iš kitos pusės, tapo labai populiarūs trumpalaikio fiksavimo planai, kai stabili kaina užsitikrinama pusmečiui, o po jo klientai vėl renkasi naują pasiūlymą.
Tokie elektros planai populiariausi dėl žemiausios kainos. Taip pat siūlome ir toliau siūlysime ilgesnio fiksavimo planus, bet jų kaina kiek aukštesnė dėl ateityje prognozuojamų rinkos kainų ir dėl tiekėjo prisiimamų rizikų“, – sako M. Kavaliauskas.
Pasak jo, nepaisant reguliacinių pokyčių bendrovei pavyksta „suteikti papildomų nuolaidų, net jei jos ir negrąžinamos“.
„Enefit“ sako, kad situacija rinkoje pasikeitė.
„Esminis pokytis rinkoje įvyko pernai – Seimui priėmus Elektros energetikos įstatymo pataisas, numatančias, jog buitiniams vartotojams bei mažoms bei labai mažoms įmonėms negali būti taikomi jokie mokesčiai, nutraukiant ar keičiant sutartis.
Tai lėmė, jog tiekėjai ėmė koncentruotis į trumpalaikes fiksuotos kainos sutartis bei su birža susietus planus, o to priežastis – paprasta: trumpesnė sutartis lemia lengvesnį rizikų suvaldymą“, – sako „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas J. Areška.
Anot jo, pasirinkus su birža susietą planą – rizikas prisiima pats vartotojas. Savo ruožtu, kuo ilgesnė trukmė – tuo daugiau rizikų. Kuo daugiau rizikų, tuo esą didesnė kaina galutiniam vartotojui.
„Dėl tos pačios priežasties nuo praėjusių metų balandžio nebesiūlome ilgalaikių sutarčių, tiesiogiai susietų su investicijomis į vėjo parkų plėtrą. Vis dėlto, ir toliau siekiame ieškoti sprendimų, kurie būtų vartotojui naudingi ilgalaikėje, o ne trumpalaikėje perspektyvoje“, – sako J. Areška.
„Ignitis“ greta standartinių 12 ar 24 mėn. laikotarpio pasiūlymų ar išmaniųjų planų šiuo metu siūlo trumpesnį variantą – 7 mėn. trukmės planą.
„Šiuo metu mes netaikome nuolaidų nė viename plane, tačiau nepaisant to, siekiame, kad kilovatvalandės kaina būtų kiek įmanoma žemesnė ir be nuolaidos. Reaguodami į rinkos sąlygas, klientų poreikius ir kitas aplinkybes ateityje galbūt pasiūlysime ir kitokių planų“, – sako „Ignitis“ Ryšių su visuomene projektų vadovė L. Beganskienė.
Ši bendrovė yra siūliusi nuolaidų renkantis elektros tiekimo planus.
Didmeninių kainų prognozė: vėl sugrįš neigiama kaina
Prognozuodami elektros rinkos kainas nepriklausomų tiekėjų atstovai sako, kad giedrėjant dangui ir šylant orams saulės elektrinės bei mažesnis suvartojimas leis išsilaikyti stabilioms kainoms, o gal net ir mažėti.
„Santykinai šilti orai leido išvengti netikėtų kardinalių energijos suvartojimo šuolių vasario ir kovo mėnesiais, kurie įprastai turi įtakos kainų pokyčiams. Tuo tarpu balandis įprastai būna tas mėnuo, kuomet elektros kainos palankiausios vartotojams.
Tokiai tendencijai didžiausios įtakos turi vyraujanti oro temperatūra, kai patalpų iš esmės nereikia nei per daug šildyti, nei vėsinti, o tai mažina bendrą energijos paklausą“, – sako „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas J. Areška.
Todėl, pasak jo, galima prognozuoti, kad balandį elektros kainos išliks žemo lygio ar netgi turėtų dar labiau mažėti. Tam įtakos turės aktyviau energiją gaminančios saulės elektrinės, taip pat svarų indėlį turės ir vėjo parkai bei hidroelektrinės.
„Ignitis“ atstovė sako, kad antrąjį ir trečiąjį metų ketvirtį įprastai matomas mažesnis vartojimas nei žiemos mėnesiais. Šilčiausiu metų periodu rasis daug elektros energijos, pagamintos iš saulės.
„Prisiminkime, kad saulės generacijos pajėgumai šalyje per metus paaugo dvigubai ir būtent šio pokyčio įtaką galėsime stebėti šį pavasarį ir vasarą. Tad tikėtina, jog šylant orams, saulėtomis dienomis sulauksime ir neigiamų kainų valandų“, – sako L. Beganskienė.
Jos teigimu, papildomi veiksniai, kurie kelia kainas trūkstant vietinės generacijos ir mažina kainas, esant jos pertekliui, yra elektros jungčių pralaidumai: „Estlink“ jungties dalinis gedimas iki rugsėjo mėnesio apriboja srautus tarp Baltijos šalių ir Suomijos, todėl, tikėtina, kad galime sulaukti didesnių kainų skirtumų paros metu – skirtumų tarp dienos valandų, kai šviečia saulė, ir rytinių bei vakarinių valandų.
„Bendras kainos lygmuo, tikėtina, stabilizuosis, todėl panašu, kad vasarą bus geras laikas verslui pradėti žvalgytis ilgalaikės stabilios kainos artėjantiems 3–8 metams“, – sako L. Beganskienė.
„Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas M. Kavaliauskas sako, jog pirma šių metų pusė turėtų pasižymėti pigesne elektra.
„O antrą pusmetį ir kitais metais jau galimi didesni neapibrėžtumai“, – sako jis.
Atnaujinta balandžio 6 d. 21 val. (balandžio 7 d. elektros kainomis):
Po kelių mėnesių pertraukos į Lietuvą grįžo neigiama elektros kaina. „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos kainų zonoje balandžio 7 dieną, sekmadienį, kaina tam tikromis valandomis kris iki -10 eurų už MWh arba -1 cento už kWh (be PVM). Visą naktį (iš šeštadienio į sekmadienį) kaina svyruos apie 0 centų. Paros vidurkis nesieks 0,5 cento už kWh (be PVM):
