aA
Lietuvos elektros energetikos 2020-ųjų darbotvarkėje vienas svarbiausių projektų bus tinklų sinchronizavimas su Europa, be to, vis daugiau pastangų bus kreipiama į vietinės gamybos plėtrą.
Sinchronizacija, Litgrid
Sinchronizacija, Litgrid

BNS kalbinti politikos formuotojai ir ekspertai teigia, kad elektros rinkoje šiais metais sunku tikėtis kainų mažėjimo. Iš dalies amortizuoti tokias tendencijas jie siūlo didinant gaminančių vartotojų skaičių bei visiškai liberalizuojant tiekimo rinką.

„Harmony Link“ – projektas Nr. 1

Baltijos šalims sinchronizuojant tinklus su žemynine Europa, šiemet bus teikiama paraiška Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuoti antrąjį projekto etapą – daugiausia lėšų pareikalaus nauja jūrinė Lietuvos-Lenkijos jungtis „Harmony Link“.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad užsitikrinti finansavimą kabeliui bus vienas svarbiausių uždavinių. Kartu bus įgyvendinami ir kiti pernai patvirtinti projektai.

„Bus teikiama paraiška ir tikimės iki metų pabaigos Europos Komisijos sprendimo, kad vienai iš esminių sinchronizacijos projekto grandžių būtų užtikrintas finansavimas iš Europos Sąjungos lėšų“, – BNS sakė ministras.

Skaičiuojama, kad antrajam etapui reikės 1,2 mlrd. eurų investicijų, jam tikimasi gauti maksimalią – 75 proc. – ES paramą. Visa sinchronizavimo projekto vertė yra 1,6 mlrd. eurų.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkė Inga Žilienė sinchronizavimą įvardijo tarp pagrindinių klausimų šiemet – reguliuotojai turi patvirtinti kaštų paskirstymą tarp projekto valstybių. Ji sako, kad sprendimą dėl antrojo etapo kaštų planuojama priimti iki kovo pabaigos.

„Su kitomis reguliavimo institucijomis – Lenkijos, Latvijos, Estijos – turime priimti sprendimą dėl kaštų ir naudų paskirstymo būtent sinchronizacijos projekto antrojo etapo (...) Mes tą darbą turime atlikti iki kovo pabaigos ir tada bus teikiama Europos Komisijai“, – teigė I. Žilienė.

Elektros gamybos aukcionai ir jūros vėjas

Lietuvoje sausį numatoma paskelbti pirmojo technologiškai neutralaus aukciono žaliajai energetikai remti rezultatus, o balandį – skelbti antrąjį aukcioną.

„Per pirmąjį, pilotinį aukcioną pamatėme, kad konkurencija yra, tikimės, kad po kelių mėnesių ji bus tęsiama“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Metų pabaigoje turėtų startuoti ir pirmasis technologiškai neutralus aukcionas įgyvendinant galios mechanizmą. Ž. Vaičiūnas teigia, kad jeigu Seimas priimtų įstatymą pavasario sesijoje, iki metų pabaigos bus galima paskelbti aukcioną.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys teigė, kad Seimas šiemet turėtų domėtis ir vėjo parkų jūroje plėtra – šalies teritoriniuose vandenyse kol kas nėra nė vieno parko.

Vyriausybė iki 2020 metų pabaigos turėtų priimti sprendimą šiuo klausimu. Energetikos ministerija yra sakiusi, kad pirmieji aukcionai galėtų būti skelbiami 2022-2023 metais.

Rinkos kaina nemažės

Nuo šių metų vėl brangstant elektrai buitiniams vartotojams, ekspertai nemato galimybių, kad jos rinkos kaina, sudaranti didelę dalį galutinio tarifo, šiemet mažėtų. Kita vertus, jie prognozuoja, kad rinkos kaina neturėtų dar labiau augti.

Elektros ir dujų tiekimo bendrovė „Ignitis“ BNS teigė, kad rinkoje toliau išsilaiko pastaraisiais metais išaugęs kainų lygis. Pasak jos specialistų, visoje Europoje kainas daugiausia lemia dujų ir anglies kainos, elektros gamybos pajėgumai, orai bei apyvartinių taršos leidimų (ATL) kainos.

„Prognozuojama, kad iki 2020 metų balandžio elektros kaina išliks panaši į esančią šiuo metu ir sudarys apie 45,3 euro už megavatvalandę. Artėjant šiltesniems orams elektros kaina įprastai mažėja, todėl išlikus dabartinei rinkos situacijai gegužės-rugsėjo mėnesiais tikimasi 41,0 euro už MWh vidutinės kainos 2020 metais“, – teigia bendrovė.

Ž. Vaičiūnas teigia, kad pastaraisiais metais elektros kainos kilimas buvo palyginti spartus ir ji dar labiau augti neturėtų.

„Tai priklauso ir nuo paklausos, ir nuo orų – vienas didžiausių faktorių, kuris lemia elektros kainą, tai yra vasaros karščiai, – ir prognozuotina, kad tokio kilimo rinkose, kuris buvo per pastaruosius dvejus metus, jo neturėtų būti arba jis turėtų būti panašaus lygio“, – sakė ministras.

VERT pirmininkė I. Žilienė prognozuoja, kad ATL kainos, neleidžiančios mažėti elektros rinkos kainai, toliau didės, taip siekiant spartinti žaliosios energetikos vystymąsi.

„Jeigu prieš keletą metų vieno ATL kaina buvo 5 eurai, tai jau šiais metais yra apie 25 eurus, kitiems metams (2020-iesiems – BNS) – per 30 eurų už vieną taršos vienetą. Europos Sąjungos tokia kryptis, kad ATL kainos turėtų augti, dėl to, kad būtų pereinama prie atsinaujinančios energetikos, būtent paspartinti ir pasiekti tuos tikslus žalios energetikos 2050 metais. Netgi teko matyti prognozes, kad vieno ATL kaina gali siekti ir 80 eurų“, – teigė I. Žilienė.

Tarptautinės tyrimų bendrovės ICIS energetikos analitikė Vija Pakalkaitė teigia, kad Lietuvoje elektros rinkos kaina šiemet turėtų išlikti maždaug tokia pat.

„Tai lemtų dvi pagrindinės priežastys – remdamiesi orų prognozėmis padidinome vandens kiekį Šiaurės šalyse, o jos labai priklauso nuo hidroenergijos. Antra – atsiradus daugiau aiškumo dėl „Brexito“, Europos Komisija pradės leisti į rinką ATL, skirtus Didžiajai Britanijai kartu už 2019 ir 2020 metus (...). Tai stabilizuos ATL kainas 2020 metais Europoje“, – komentavo V. Pakalkaitė.

Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos (NLEA) ekspertas Rytas Staselis teigia, kad elektros kainoms regione įtakos turės valstybės subsidijų lygis.

„Vienas svarbesnių klausimų, kiek aplinkinėse rinkose, kur elektra yra gaminama, turiu galvoje, Švedija, Lenkija, Latvija, Estija, bus subsidijuojama gamyba. Nuo to labai priklausys. Nes kol kas subsidijuojama dosniai, ir ne tik žalioji energetika (vėjai, saulė), bet ir kita gamyba“, – sakė R. Staselis.

Žaliosios energetikos bendrijos ir tiekimo liberalizavimas

Seimo narys V. Poderys kaip vieną iš šių metų uždavinių įvardijo atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų įteisinimą. Jų pagrindiniais akcininkais galės tapti gyventojai arba jų bendruomenės.

„Iš principo, ar sodo bendrijų pagrindu ar daugiabučių namų bendrijų pagrindu, ar apskritai bendruomenių pagrindu būtų galima steigti energetines bendrijas“, – teigė parlamentaras.

VERT pirmininkė I. Žilienė teigė, kad taryba čia mato ir iššūkių.

„Galima tam tikra nauda, bet mes, kaip reguliuotojas, matome ir tam tikrų iššūkių, nes reikės pagalvoti apie sutartinių santykių reglamentavimą, taip pat turės būti labai stiprus bendradarbiavimas su kitomis reguliavimo institucijomis, kurios nagrinėja gyventojų ginčus, skundus“, – aiškino I. Žilienė.

Tarp svarbiausių šių metų uždavinių įvardijamas ir pasirengimas elektros tiekimo rinkos liberalizavimui 2021-2023 metais, kai buitiniai vartotojai turės pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Seimo ir VERT sprendimai numatomi šiemet.

„Teko kalbėtis jau ir su nepriklausomais tiekėjais, jų matymu, elektros tarifo stabilumą būtų galima išlaikyti ar net atskirais atvejais ir mažinti, pasiūlant kompleksinius sprendimus gyventojams, tai yra, atsinaujinanti energetika, plius įvairūs mokėjimo planai. Tai labai tikimės, kad atsinaujinanti energetika ir turėtų būti tas veiksnys, kuris turėtų irgi mažinti arba išlaikyti elektros tarifo stabilumą ateities laikotarpiais“, – BNS kalbėjo I. Žilienė.

VERT pirmininkė teigė, kad tiekimo kainos dereguliavimas leis vartotojams turėti platesnį mokėjimo planų pasirinkimą, geriau planuoti savo išlaidas. Tiesa, ji pabrėžė, kad lygiagrečiai turės vykti ir išmaniųjų skaitiklių diegimas, informacinės kampanijos vartotojams.

„Galimi ir sutaupymai gyventojams ne per tarifą, bet tiesiog per galutinį krepšelį valdant savo vartojimą, tai yra: pikas, ne pikas. Pasirenkant jų poreikius atitinkantį mokėjimo planą. (...) Siūlyčiau orientuotis ne į kilovatvalandės tarifą, bet žiūrėti į visą sprendinių kompleksą“, – sakė I. Žilienė.

Taryba ketina atnaujinti elektros kainų skaičiuoklę, kur gyventojai galėtų matyti siūlomus planus.

Branduoliniai objektai Lietuvoje ir šalia jos

Tarp strateginių Lietuvos energetikos projektų yra ir neveikiančios Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymas – čia šiemet laukiama didelės pažangos.

„Pavadinčiau strateginiu projektu būtent Ignalinos atominės elektrinės uždarymą, šiuo atveju kalbu apie tai, kad 2020 metais bus pabaigta trumpaamžių labai mažo radioaktyvumo atliekų komplekso statyba – (...) „šaltieji“ ir praktiškai tikimasi „karštuosius“ bandymus pabaigti. Kalbu apie B19 kompleksą“, – sakė ministras Ž. Vaičiūnas.

Ž. Vaičiūno teigimu, šie metai ypač svarbūs, nes turi būti baigtos derybos su Europos Komisija dėl Ignalinos AE finansavimo 2021-2027 metais: „Susikūrėme geras starto galimybes deryboms ir tikimės, kad tos derybos bus sėkmingos.“

Lietuva toliau deda daug pastangų, kad Baltarusijos Astravo AE būtų statoma pagal tarptautinus saugumo standartus. NLEA ekspertas R. Staselis mano, kad Minskas skuba įjungti jėgainę, nors po to ją dar reikėtų prijungti prie sistemos, tad komercinės veiklos pradžia dar užtruktų.

„Astravas, ko gero, trūks plyš bus paleistas. Pirmiausia dėl to, kad Baltarusija dar po metų, 2021 metais jau turi pradėti grąžinti paskolą Rusijai. Nepaisant, ar jie pastatė, ar veikia, ar neveikia, ar yra kokių trikdžių. (...) Ten sumos gana ženklios, tai, ko gero, Minsko režimas neturės kito pasirinkimo, kaip tą jėgainę paleisti. Kad suktųsi pinigai kažkokioje veikloje, nebūtų užšaldyti“, – svarstė R. Staselis.

Ministras Ž. Vaičiūnas pabrėžia, kad Baltarusija iki Astravo AE veiklos pradžios turi įgyvendinti streso testų rekomendacijas.

„Kitas momentas – užtikrinti, sudėti visus saugiklius, kad elektros energija iš šitos nesaugios Astravo atominės elektrinės nepatektų į mūsų rinką“, – teigė ministras.

Nuo sausio 1 dienos įsigaliojo papildomos priemonės, kuriomis ribojamas Astravo AE elektros patekimas į Lietuvos rinką. Ž. Vaičiūnas teigia, kad tai svarbus žingsnis, tačiau jis neatmetė galimybės, jog reikės toliau tobulinti teisės aktus.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
4.6667

Rusijos ekonomika pirmąjį metų ketvirtį susitraukė 1 proc. (4)

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Rusijos sukurtas bendrasis vidaus produktas ( BVP )...

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje krito 25 proc.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje mažėjo po 25 proc....

„Gazprom“: Lietuva dujų importą vamzdynais iš Rusijos pirmąjį ketvirtį beveik patrigubino (14)

Lietuva per pirmus tris šių metų mėnesius iš Rusijos vamzdynais importavo 241 mln. kubinių...

„Litgrid“ akcininkai pritarė investicijoms į „Harmony Link“ (3)

Lietuvai sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa, valstybės valdomos elektros perdavimo...

Vokietija leido šalies vandenyse pradėti „Nord Stream 2“ dujotiekio atkarpos tiesimo darbus (14)

Vokietijos federalinė jūrų ir hidrografijos agentūra (BSH) pirmadienį leido šalies...

Top naujienos

Net 27 Europos šalyse COVID-19 atvejai krenta, nesiseka tik Lietuvai ir Danijai: kokia vasara laukia (261)

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, 17–18 savaitėmis, palyginti su...

Seime – idėja dėl prabangos mokesčio: paskaičiavo, kiek brangių automobilių prisipirko įmonės

Nepaisant karantino ir pandemijos, pernai įmonės Lietuvoje prabangiems automobiliams išleido 63...

1,5 milijono žmonių Galimybių pasu galės naudotis iškart: kokios papildomos paslaugos laukia (277)

Ekonomikos ir inovacijų minsiterija skaičiuoja, kad nuo pirmadienio startuosiančiu Galimybių pasu...

Analitikai: Rusija demaskuota, prie pabaigos artėja ištisa era (176)

6-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje pačiame Rusijos sostinės centre pastatyta milžiniška ir...

The Economist | D+

Paviešino protu sunkiai suvokiamą COVID-19 statistiką: tai parodo tikrąją pandemijos kainą

Praėjusią savaitę „The Economist“ paskelbė apytikrius duomenis, kiek, jų skaičiavimu,...

Seimas sudarė naują VRK: jai vadovaus Petkevičienė, atmesta Udrio kandidatūra (3)

Parlamentarai antradienį suformavo naują Vyriausiąją rinkimų komisiją ( VRK ), jos pirmininke...

Renginių organizatoriai reikalauja Vyriausybę pasiaiškinti: kuo „Didysis šeimų gynimo maršas“ skiriasi nuo kitų renginių? (7)

Panevėžio „Cido“ arena ir renginių organizatorius „Seven Live“ antradienį išsiuntė...

Verslas apie siūlomus karantino pakeitimus: būtų išlyginti klientų srautai, padidėtų saugumas (2)

Vyriausybei trečiadienį ketinant svarstyti leidimą atidaryti prekybos centrus ir savaitgaliais bei...

2021 metų vestuvinių suknelių trendai: štai kas bus madinga šiais metais (2)

Gyvenam nenuspėjamu laiku, kai viskas labai stipriai keičiasi ir verčia susimąstyti apie...