aA
Kylančios temperatūros ir ekstremalūs orai daro vis didesnį poveikį Europos vyno gamybai, versdami permąstyti tradicinius metodus, naudotus daugelio vyndarių kartų.
© Reuters / Scanpix

Ispanijos „Grupo Bodegas Palacios 1894“ technologijų direktorė Almudena Alberca iššūkį priima elegantiškai: „Kiekvienais metais privalai išradinėti save iš naujo.“

Pasak A. Albercos, praėjusiais metais išrinktos pirmąja Ispanijos moterimi Vyno meistre, tai apima įvairiausius dalykus: vynuogių derliaus ankstinimą, vynmedžių persodinimą (sustiprinant atsparumą sausrai), herbicidų naudojimo retinimą (pagerinant dirvožemio kokybę) ar lapų palikimą ant šakų (apsaugant vaisius).

Europa pagamina maždaug 60 proc. pasaulio vynų – daugiausia šioje srityje nuveikia Italija, Ispanija ir Prancūzija, – todėl kova su klimato permainomis reiškia subtilius balansavimo veiksmus. Apie 15 000 diplomatų ir aplinkosaugininkų kitą savaitę aptars klimato kaitos keliamas grėsmes Madride vyksiančioje Jungtinių Tautų konferencijoje, kurioje maždaug 200 valstybių atstovai bandys rasti būdų, kaip sumažinti iškastinio kuro keliamą taršą.

„Jei vasara užsitęsia ilgiau negu įprasta, tai daro poveikį vartojimo įpročiams, kurie mums gali lengvai kainuoti mėnesinius pagrindinio produkto pardavimus, – teigia Carlosas Caraballo, „Vinedos y Bodegas Sierra Cantabria“ vynuogyno, įkurto dar 1870 m. Ispanijos La Riochos regione, vadovas. – Situacija tampa vis labiau nenuspėjama.“

Toliau apžvelgsime, kaip besikeičiančios oro sąlygos daro įtaką vyndarystei visame žemyne:

Ispanija

La Riochos regione, esančiame maždaug už 320 kilometrų į šiaurę nuo Madrido, vyno gamintojai bando kovoti su vidutine temperatūra, kuri nuo 1950 iki 2014 m. šoktelėjo net 1,3 laipsnio Celsijaus. Tai padidino alkoholio kiekį vyne, paankstino derlių ir sukėlė naujas augalų ligas.

Gamybos kaštai kyla dėl „poreikio intensyviau drėkinti ir apdrausti pasėlius“, pažymi La Riochos universiteto tyrėjas Sergio Andresas Cabello. „Derliaus grafikas dabar yra mažiau nuspėjamas ir dėl to gali padidėti darbo jėgos kaštai.“

Europos vyndarių kova: sąlygos kinta, darbo jėga brangsta
© Shutterstock


Vyndariai bando sukurti tradicinių veislių klonus, kurie galėtų veiksmingiau susidoroti su pakitusiomis aplinkos sąlygomis, nekeisdami savo savybių, teigia Inigo Torresas, regiono gamintojams atstovaujančios asociacijos „Grupo Rioja“ generalinis direktorius.

Pasak I. Torreso, Ispanijos vyndariai atideda saugoti apie penktadalį viso trejų metų derliaus, kad apsidraustų nuo galimų sausrų ar šalčių. Iki šiol jiems pavyko išlaikyti daugmaž stabilią produkciją.

Prancūzija

Vaizdas niūresnis Prancūzijoje, kur pavasario šalnas ir krušas sekė vasaros karščiai ir sausros – visa tai smarkiai sutrikdė vyno gamybą. Prancūzijos žemės ūkio ministerijos apskaičiavimais, Bordo regione, kur Kinijos investuotojai yra susipirkę tuzinus pilių, nepakenčiama kaitra šiais metais, lyginant su penkerių metų vidurkiu, sumažino produkciją apytiksliai 6 proc.

Samuelis Masse'as, kurio šeima dar nuo XV a. augina vynuoges Sen Bozil de Monmelyje pietų Prancūzijoje, skundžiasi, kad šią vasarą, kai temperatūra pasiekė 46 laipsnius Celsijaus, saulė sudegino beveik ketvirtadalį visų jo vynuogių, augančių 20 hektarų vynuogyne.

Perėmęs vadovavimą ūkiui 2013 m., S. Masse'as įrengė lašelinio drėkinimo sistemą maždaug 80 proc. žemės, o dabar kartu su broliu svarsto naujus vynmedžių tvarkymo būdus. Jie sodina medžius, kurie suteikia vynuogėms pavėsį, ir leidžia vynuogynuose ganytis avims, kad šios tręštų dirvą.

Europos vyndarių kova: sąlygos kinta, darbo jėga brangsta
© Shutterstock


Ateityje S. Masse'as galbūt išbandys vynmedžių veisles, istoriškai auginamas Graikijoje ir Ispanijoje. Jis taip pat planuoja auginti daugiau alyvuogių, kad paįvairintų savo pajamas. „Matome, kad geriau jau nebus, todėl turime prisitaikyti“, – apibendrina jis.

Kol pietų Prancūzijos augintojai kovoja su didžiule kaitra, vynuogių augintojai toliau į šiaurę esančiame Luaros slėnyje mato ir šiokių tokių privalumų. Nuo Sansero rytuose iki „Muscadet“ gaminančio regiono aplink Nanto miestą – šiose vietovėse gyvenantys vyndariai sunkiai stengėsi sunokinti vynuoges vėsesniais, drėgnesniais metais, tačiau per pastarąjį dešimtmetį, kai derlius ir vaisiai buvo geresni, jiems pavyko pagaminti nemažai puikių vynų.

Italija

Saulėtoji Toskana – kiekvieno vyno mylėtojo svajonė. Kur akys mato besidriekiančios kalvos, žavios pilaitės ir vynuogynai, kuriuose gimsta patys geidžiamiausi (ir brangiausi) pasaulyje raudonieji vynai.

Tačiau klimato kaita sutrikdė ir šią idilę. Kjančio regione esančio vynuogyno savininkas, 52-ejų metų Piero Lanza, tvirtina, kad per pastaruosius 15 metų ekstremalių oro sąlygų gerokai padaugėjo: žiemos dabar trumpesnės, o vasaros kaitresnės. Vyndariams tenka būti vis lankstesniems, kai reikia genėti vynmedžius ir skinti vynuoges, sako P. Lanza.

„Privalai išmanyti savo žemės galimybes ir ribas bei greitai reaguoti į klimato pokyčius“, – teigia jis.

Apskritai paėmus, Italija tebegamina daugiausiai vyno Europoje, iš dalies dėl to, kad apima daug skirtingo klimato zonų – nuo kalnuoto Tirolio regiono iki palyginti sausringos Sicilijos.

Europos vyndarių kova: sąlygos kinta, darbo jėga brangsta
© Shutterstock


Vokietija

Tradiciškai vėsesnė Vokietija sėkmingai naudojasi kai kuriais klimato kaitos pranašumais. Kylanti temperatūra leidžia vyno gamintojams sunokinti vynuoges, paprastai auginamas šiltesniame klimate – „Cabernet Sauvignon“, „Merlot“ ar „Shiraz“, – todėl jie gali išplėsti savo produkcijos asortimentą už „Riesling“ ir „Pinot“ ribų. Praėjusių metų karšta ir sausa vasara baigėsi ankstyviausiu užfiksuotu vynuogių derliumi, o saulės prisigėrusios vynuogės leido pagaminti vieną geriausių rūšinių vynų per daugelį metų. Produkcija viršijo dešimties metų vidurkį net 23 proc.

Tačiau ne viskas džiugina. Daugiau saulės šviesos padidina alkoholio kiekį, o tai gali kelti grėsmę vyno eksportui į JAV – didžiausią Vokietijos (ir visos Europos) klientę. Amerikiečiai yra linkę rinktis lengvesnius vynus, tokius kaip „Riesling“ iš Mozelio regiono, kurio skonis sodrus, o alkoholio kiekis dažnai nesiekia 10 proc. Ir nors vokiški vynmedžiai susidorojo su praėjusių metų sausra, siurbdami drėgmę iš gilesnių požeminio vandens rezervuarų, šie ištekliai šią vasarą, kai sausra vėl sugrįžo, pasirodė išsekę.

Vyno gamintojai po truputį prisitaiko, pavyzdžiui, pasirinkdami vėsesnius, didesniame aukštyje plytinčius sklypus, nenupjaudami vynmedžių lapų, kad vynuogės gautų daugiau pavėsio, ir investuodami į drėkinimo sistemas.

„Vokietijos vyno pramonei aukštesnės temperatūros kol kas išėjo į naudą, bet tai gali greitai pasikeisti, – pabrėžė vietinės vyno pramonės lobistų grupės „DWI“ atstovas Frankas Schulzas. – Kiekvienas vyndarys nekenčia nenuspėjamų, ekstremalių orų.“

Jungtinė Karalystė

Jungtinė Karalystė, kuri dar neseniai buvo laikoma pernelyg nutolusia į šiaurę, kad sugebėtų pagaminti rūšinį vyną, per pastaruosius du dešimtmečius gerokai išplėtė savo vynuogynus, vyndariams skubiai reaguojant į karštesnes vasaras. Remiantis „Wines of Great Britain“ duomenimis, vyno gamyba Anglijoje ir Velse pernai išaugo iki 13,2 milijono butelių nuo 5,1 milijono 2015-aisiais. Nuo 2000 m. vynuogynų plotas šalyje padidėjo keturis kartus.

Geologiniai pietų Anglijos ir Prancūzijos Šampanės regiono panašumai padrąsino augintojus pamėginti gaminti ir putojantį vyną. Svarbiausi vynuogynai šiuo metu yra „Chapel Down“ Kente, „Nyetimber“ ir „Ridgeview“ Sasekse bei „Denbies“ Saryje. Prancūziško šampano namai „Taittinger“ investavo į vynuogyno projektą Kente.

„2019-ieji buvo dar vieni dosnūs metai – gal ir ne tokie nepaprasti kaip 2018-ieji, bet netoli iki to, – praėjusį mėnesį „Chapel Down“ tinklalapyje rašė generalinis direktorius Markas Harvey. – Kokybė taip pat aukšta, nes kaip tik pakanka tiek saldumo, tiek rūgštumo.“

Portugalija

Portugalijos vyndariams didžiausią susirūpinimą kelia mažėjantys krituliai, smarkios sausros ir aukšta temperatūra, teigia Joao Santosas, klimatologas ir Tras os Montes e Alto Douro universiteto profesorius.

„Vandens stygiaus problema yra labai rimta, – pažymi jis. – Manau, kol kas ji neturėjo įtakos kokybei, nes sektorius greitai į ją reagavo, pasitelkdamas drėkinimo ir kitas priemones.“

Pasak J. Santoso, kai kurios vynuogių veislės su karščiu susitvarko geriau nei kitos, ir didesnės vyno kompanijos būtinai į tai atsižvelgia sodindamos naujus vynuogynus.

Vynas
Vynas
© Shutterstock


Graikija

Graikijos vyno gamintojams tenka kovoti su padažnėjusiais krituliais, krušomis ir sausromis, tačiau jų vynmedžiai yra palyginti įpratę prie ilgalaikės saulėkaitos poveikio, teigia vyno lobistas ir vynuogyno Argo mieste Peloponeso regione savininkas George'as Skourasas.

Graikiškos veislės – kaip antai raudonoji „Agiorgitiko“ vynuogė arba baltoji „Moschofilero“ – gyvuoja geriau už kai kurias geriau žinomas vynuoges, kilusias iš vakarų Europos, pažymi G. Skourasas.

Austrija

Sunku vienareikšmiškai įvertinti Austriją, kur pakilusi temperatūra naudinga raudonosioms veislėms, tokioms kaip „Blaufraenkisch“ ir „Merlot“, nes vynuogės prisisiurbia daugiau saulės ir tampa sodresnio skonio. Tačiau kai kurias baltąsias vynuoges, tokias kaip „Chardonnay“ ir „Gruener Veltliner“, dabar tenka skinti anksčiau, kad būtų išvengta pernokimo ir išlaikytas šviežumas bei rūgštingumas, teigia Martinas Nittnausas, vadovaujantis vyno namams Golso mieste Burgenlando regione.

„Klimato pokyčius galima vertinti kaip palaiminimą arba prakeikimą, – sako M. Nittnausas. – Jeigu ankstesniais metais nuolatinį pavojų kėlė žiemos šalčiai, dabar nerimas labiau nukreiptas į pavasarines šalnas.“

Šiltėjant vasaroms M. Nittnausas ir daugelis jo kolegų grįžta prie labiau tradicinių vyndarystės metodų, kaip antai baltųjų vynuogių fermentacija nenulupant odelių, kad būtų išlaikyta sudėtingesnė struktūra. „Jei tik pasiryši imtis naujų – o iš tikrųjų tradicinių – būdų, galėsi ir toliau gaminti nuostabius vynus“, – pažymi jis.

Rumunija

Rumunijos 2019 metų produkcija, kuri daugiausia eksportuojama, turėtų būti šiek tiek mažesnė nei 2018-ųjų derliaus, iš kurio buvo pagaminta maždaug 5 milijonai hektolitrų vyno, kadangi pasėliams pakenkė kruša, teigia šalies vyno lobistų grupės vadovo pavaduotojas Victoras Ciuperca.

„Išgyvenome kelerius nepaprastai sausringus metus, kurie išėjo į naudą vyno pramonei, ypač jei nokimo sezonas pasitaikydavo sausas, ir kelerius ypatingai lietingus metus, – pasakoja V. Ciuperca. – Blogiausia tai, kad pastebime dažnėjant ekstremalius orus, tokius kaip audros ir kruša, kurie gali sunaikinti visą derlių.“

Bulgarija

Bulgarija, pati skurdžiausia ES šalis, per pastaruosius trejus ar ketverius metus patyrė „ekstremalių, netipiškų oro sąlygų“, teigia Blagoy Roussevas iš „Orbelus Organic Winery“. Buvo ir užsitęsusios sausros laikotarpių, kurie turėjo ypač neigiamų padarinių vyno kokybei, pažymi B. Roussevas.
Remiantis naujausiais „OIV“ duomenimis, dėl prastų oro sąlygų Bulgarijos vyno gamyba pernai, lyginant su ankstesniais metais, sumažėjo 3,6 proc.

Kroatija

„Pastebėjome, kad aukštesnė temperatūra ir ekstremalūs orai, tokie kaip sausros ir smarkios liūtys, sutrumpino vynuogių gyvenimo ciklą, – teigia Ivica Matosevič, viena pirmaujančių Kroatijos vyndarių. – Anksčiau būdavo normalu vynuogių derlių nuimti rugsėjį ir spalį, o dabar mes jas skiname rugpjūtį ir rugsėjį.“

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
4.8750

Baltijos šalys Putinui užkliudė jautrią stygą: dabar sustoti jis neketina (61)

75-osios Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinės – vienintelis būsimas renginys, kurį Rusijos...

Paneigė dažnai išsakomą nuomonę dėl neigiamų palūkanų normų (5)

Naujas Jeilio profesoriaus Paulo Schmelzingo straipsnis mums primena, kad problemų paprastai sukelia...

Taupant kaštus, „Danske“ 2000 darbuotojų pasiūlė išeiti iš darbo (58)

„ Danske Bank A/S“ 2000 savo darbuotojų Danijoje siūlo patrauklų išėjimo iš darbo paketą,...

Irano sprendimas rusų propagandistus užklupo visiškai nepasirengusius (198)

Margarita Simonian, Rusijos propagandinio kanalo, skirto užsienio auditorijai, RT vyriausioji...

Kaip naftos rinka moko mus gyventi, kol Artimieji Rytai skendi liepsnose (2)

Dramatiškas JAV dronų antskrydis užmuša svarbiausią Irano generolą. Teheranas žada...

Top naujienos

Baltijos šalys Putinui užkliudė jautrią stygą: dabar sustoti jis neketina (61)

75-osios Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinės – vienintelis būsimas renginys, kurį Rusijos...

Gydytoja papasakojo apie skydliaukės ir hormonų sutrikimus: pirmųjų simptomų nepastebėsite, bet paskui imsite byrėti (32)

Hormonai palaiko žmogaus gyvybę, be jų negalėtume funkcionuoti. Vieni hormonai reguliuoja...

Vilnius kai kur lenkia net Vokietijos miestus: Šimašius kalba apie dronų eismą

Kaip teigia Silicio Slėnyje „kapitonu“ vadinamas verslininkas Steve'as Hoffmanas, po maždaug 5...

Į Lietuvą sugrįžęs Vanagas prisipažino: į Dakarą dar kartą važiuos su viena sąlyga (50)

Rodos, Saudo Arabijos dykumose dar nespėjo dulkės nusėsti, o lietuviai jau grįžta atgal į namus....

Elektrėnų sav. sprogus dujų balionui visiškai sugriuvo pastatas: įvykio metu name buvo mažametis vaikas sužaloti du vyrai (52)

Policijos departamentas informavo, kad Elektrėnų sav. , Daugirdiškių k., Monio g., name, įvyko...

Kinijoje mirtinas virusas nusinešė 2 žmonių gyvybes: mokslininkai sako, kad užsikrėtusiųjų gali būti ir daugiau JAV imasi saugumo priemonių

Užsikrėtusiųjų paslaptingu virusu, kuris yra giminingas potencialiai mirtinam SARS virusui ir...

Gavusi produktus į namus, moteris kai ką pastebėjo: tai pasityčiojimas (701)

„Nesu iš tų, kurie po kiekvienos paslaugų teikėjų ar institucijų šunybės ilgai ieško...

Naminiai šokoladiniai saldainiai – gamyba ilgai neužtruks ir jau galėsite neštis į svečius (5)

Konditerijos meistras Ali Gadžijevas kviečia patiems pasigaminti naminius saldainius . Gamyba...

„Grigeo“ savininkas Pangonis: nuo įspūdingų pareigų iki dukart mestų įtarimų (295)

Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad įmonė „ Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias galimai...

Ką daryti, kad namuose tvyrotų laimė? Padės 1 paprastas dalykas (16)

Egzistuoja nemažai ekspertų patarimų, ką daryti, kad santykiai tęstųsi amžinai –...