Susidoroti su tuo, ką ji vadina švaistymosi tradicija ir nesuvaldoma skola šalies didžiausiame mieste gali tapti kur kas didesniu išbandymu.
Vidaus audito metu buvo nustatyta, kad savivaldybės nekonsoliduota skola nuo 2014 m. daugiau nei patrigubėjo, o naujasis meras Ekremas Imamoglu prognozuoja, kad neįvykdyti įsipareigojimai šiais metais padidės dar 30 proc. ir sieks 35 mlrd. lirų (6,1 mlrd. dolerių). Atsižvelgiant į dramatiškus liros svyravimus, pagrindine miesto problema išlieka neapsaugota užsienio skola, kuri sudaro 84 proc. visos skolos sumos, teigia „Fitch Ratings“.
„Nors skolos dydis tokio dydžio miestui kaip Stambulas yra nominaliai mažas, grąžinti ją be papildomų lėšų būtų labai sudėtinga, – pabrėžė Stambulo politinių tyrimų įmonės „Foresight“ įkūrėjas Mertas Yildizas. – O šiuo metu E. Imamoglu neturi jokių papildomų lėšų.“
Savivaldybės finansai formuojami mūšio erdvėje po to, kai opozicija šiais metais perėmė pagrindinių didmiesčių apskričių kontrolę, įskaitant sostinę Ankarą ir prekybos centrą Stambulą. Nors viena iš Turkijos kaip visumos stiprybių yra suverenus balansas, vietiniai biudžetai yra labai priklausomi nuo valiutų svyravimų ir permainingų ekonominių vėjų.
„Agresyvus švaistymas“
„Agresyvus“ išankstinis kapitalo švaistymas prieš šių metų rinkimus prisidėjo prie „žymiai padidėjusio skolinimosi ir išlaidų disciplinos pablogėjimo“, – pranešime teigė „Fitch“ analitikai, įskaitant Nilay Akyildiz.
Buvęs Stambulo meras Mevlutas Uysalas ir jo patarėjai žiniasklaidos klausimais komentarų šiam straipsniui nepateikė.
E. Imamoglu, buvęs verslininkas ir iki šiol mažai žinomas Stambulo priemiesčio apygardos meras, pabrėžė, kad vienas iš jo kampanijos uždavinių – padaryti galą mokesčių mokėtojų milijonų švaistymui.
Kritika nuskambėjo po to, kai triuškinanti E. Imamoglu pergalė užbaigė ketvirtį amžiaus trukusį R. T. Erdogano partijos ir jos pirmtakų viešpatavimą Stambule. Iš pradžių atsisakęs pripažinti pralaimėjimą ir apkaltinęs oponentą sukčiavimu, praėjusį mėnesį M. Uysalas privertė pakartoti balsavimą, kurį E. Imamoglu laimėjo netgi dar didesne persvara.
Pagaliau prie vairo atsisėdusi opozicija išvydo nerimą keliančią skolos trajektoriją ir iššvaistytą biudžetą.
„Netinkamas lėšų valdymas“
Susikaupusi neapmokėta skola – E. Imamoglu pirmtakų „netinkamo lėšų valdymo“ rezultatas, teigia Tarikas Balyali, Stambulo miesto tarybos audito komiteto narys, atstovaujantis E. Imamoglu Liaudies respublikonų partijai. Interviu jis pabrėžė, kad naujoji administracija su skola galės susidoroti tik tuo atveju, jei imsis priemonių padidinti biudžeto taupymą.
„Naujasis meras turėtų stengtis gerokai sumažinti išlaidas ir įgyvendinti visas įmanomas taupymo priemones, – teigė T. Balyali. – O paskui turėtų įtraukti į taupymą ir visus miesto gyventojus, sumažindamas dujų ir kitų komunalinių paslaugų kainas.“
Protekcijos tinklas
Audito komitetas taip pat nustatė, kad miesto valdyba savivaldybių įmonėms skyrė kelis projektų pasiūlymus aukcionuose, kuriuose dalyvavo tik vienas dalyvis. Vienas iš artimiausių naujojo mero planų – sustabdyti pinigų švaistymą „tam tikriems vyriausybės remiamiems fondams“ ir nutraukti lėšas automobilių lizingui ir pirkimui, sakė T. Balyali.
Pasak E. Imamoglu, „užkertant kelią švaistymui“ būtų galima sutaupyti net 5,5 mlrd. lirų per metus, arba daugiau nei penktadalį metinių išlaidų. Duodamas interviu „Haber Global“ televizijai, meras taip pat pareiškė, kad planuoja retroaktyvų nepriklausomą miesto sąskaitų auditą, o perstruktūravus kai kurias skolas, miestas galėtų ieškoti naujo finansavimo.
Mažai autonomijos
Remiantis „Fitch“ duomenimis, nacionaliniu mastu surinktos ir paskirstytos mokesčių pajamos sudaro 80 proc. miesto veiklos pajamų. Reitingų kompanijos ataskaitoje taip pat teigiama, kad Stambulo gebėjimas generuoti papildomus finansavimo šaltinius ekonominio nuosmukio laikais yra „ribotas“, atsižvelgiant į mažą miesto mokesčių autonomiją.
Jei skolos klausimas taptų politine problema ar būtų naudojamas kaip keršto įrankis, rizika susipykti su R. T. Erdoganu galėtų sukelti dar daugiau įtampos Stambule. E. Imamoglu jau pastebėjo, kad centrinės vyriausybės išduotas aplinkraštis gali reikšti bandymą susiaurinti mero įgaliojimus.
Turkijos municipalinių obligacijų rinkos trūkumas taip pat riboja miesto galimybes. Kaip bebūtų, problema neabejotinai gilės, ir tai, ko E. Imamoglu apsispręs imtis, gali apibrėžti iš esmės visą jo kadenciją.
„Stambulo reitingą riboja santykinai didelė skolos našta“, – ataskaitoje teigė „Moody's Investors Service“ analitikai, įskaitant Mauro Crisafulli. Ji „išliks aukšta per 2019–2020 m. ir susidurs su augančiu spaudimu dėl skolos aptarnavimo išlaidų, atsižvelgiant į reikšmingą miesto įsiskolinimą užsienio valiuta“.
