Šioms paliauboms lemta žlugti dėl tos pačios priežasties, dėl kurios žlugo visi ligtoliniai bandymai nutraukti kraujo praliejimą Sirijoje: o gi todėl, kad Sirijos prezidento Basharo al Assado režimas nesuinteresuotas užbaigti šią humanitarinę krizę. Idlibe, kaip ir kitur, B. al Assado strategija – priversti milijonus taikių žmonių bėgti ir tada užimti jų apleistus kaimus, miestelius ir miestus.
Kaip akcentuoja Tarptautinio strateginių studijų instituto Artimųjų Rytų analitikė Emile Hokayem, humanitarinė krizė – ne B. al Assado karinės kampanijos padarinys, o jos tikslas.
Tai vienintelis svertas, galintis paspausti tarptautinę bendruomenę jį vertinti kaip teisėtą Sirijos vadovą. Jeigu neoficialus režimo šūkis yra „Assadas arba pelenais paversime visą šalį“, tai jo pabaiga turėtų skambėti taip: „ir pas jus išsiųsime dar daugiau milijonų pabėgėlių“.
Diktatorius iš Damasko neabejotinai pasinaudos paliaubomis kaip galimybe užsitikrinti jau užimtų teritorijų nuosavybę ir padidins savo karių skaičių (kurie per pastarąsias kelias savaites patyrė rimtų skriaudų nuo Turkijos pajėgų). Be to, pasinaudos proga pasitarti su V. Putinu ir dėl priedangos iš oro savo naujai kampanijai.
Ar Rusijos prezidentas ir vėl B. al Assadui išties pagalbos ranką, priklauso net nuo kelių veiksnių: jo noro matyti, kaip B. al Assadas susigrąžina visą šalį, ekonominių interesų nesipykti su Turkijos prezidentu ir poreikio pasauliui pademonstruoti, kad ir Rusija turi lemiamą žodį, sprendžiant Sirijos likimą.
Gana tikėtina, kad V. Putinas po šiokios tokios pauzės visgi uždegs žalią šviesą naujai Idlibo atakai: paprasčiausiai jis neturi kito pasirinkimo – tik padėti B. al Assadui išlaikyti Siriją vientisą.
Savo ruožtu Turkijos prezidentas ketina pasinaudoti paliaubų jam suteiktu trumpu atokvėpiu, per kurį galės skirti daugiau laiko šiuo metu Europoje vykstančiai konfrontacijai dėl pabėgėlių iš Sirijos. Vilties, kad tie šimtai tūkstančių, pastarosiomis savaitėmis pabėgusių iš Idlibo, grįš namo, praktiškai nėra.
Europos Sąjungai iš Turkijos lyderio nuolat tenka girdėti B. al Assado retorikos stiliaus grasinimų: duokite pinigų pabėgėlių apgyvendinimui, arba išsiųsime juos į Europą.
Atverdamas sieną su Graikija, Turkijos prezidentas pademonstravo, jog jo grasinimai nėra laužti iš piršto. Kol kas į Europą patekti norėtų dešimtys tūkstančių nelaimėlių. Graikai prie sienos neįsileido per 26 tūkst., taigi jie gali grįžti atgal į Turkijos miestus, iš kur atvyko. Dalis įstrigo nežinioje tarp dviejų sienų.
Europiečiai Graikijai – vienai iš Europos Sąjungos valstybių narių, pro kurias atsiveria kelias gilyn į Sąjungą – siūlo finansinę paramą, padėsiančią išlaikyti sienas uždarytas, tačiau dar labiau tikėtina, kad R. T. Erdogano grasinimai tėra blefas – jog iš tikrųjų skaičiai prie sienų nesiekia ne tik milijonų, bet ir šimtų tūkstančių.
Europos Sąjunga viliasi, kad „situacija galiausiai grįš į normalias vėžes“, kokios buvo prieš porą savaičių, sakė Europos Komisijos atstovas.
Ir praeityje Europa ne kartą bandė atkalbėti Turkijos prezidentą atsiriboti nuo grasinimų, mainais siūlydama finansinę paramą pabėgėlių apgyvendinimui. Tik štai Turkijos visuomenės nuomonė pastaruoju metu milijonų naujų pabėgėlių atžvilgiu labai neigiama, ir pinigais to pasipiktinimo nutildyti nepavyks.
Daugiau nei labai patikėtina, kad Turkijos prezidentas Europos Sąjungai pateiks du pasirinkimo variantus: priimti dalį pabėgėlių arba pritarti jo planams milijonus jų įkurdinti „saugioje zonoje“ Sirijos šiaurės rytuose. Abu Europos lyderiams neatrodo tinkami – pastarieji baiminasi ksenofobinės reakcijos į migraciją ir tikrai nenorėtų būti suprasti kaip pasidavę Turkijos sprendimui.
Europos Sąjunga jau seniau pasmerkė „saugios zonos“ planą ir pagrasino Turkijai sankcijomis ir ginklų embargu.
Išaugusi įtampa tarp Turkijos prezidento ir Europos Sąjungos naudingiausia V. Putinui: atitolinti Turkiją nuo Vakarų bloko – ilgametė Rusijos svajonė, kuri, panašu, pradeda pildytis.
Taigi, jeigu paliaubos Idlibe padidins Turkijos ir Europos nesutarimus, tai gali būti pakankamas pagrindas padėti ginklus į šalį. Bet ir tai pernelyg plonas plaukas, kad išlaikytų tas paliaubas. Ir neišlaikys.
