„Nuo šiąnakt piliečiai keliose šiaurės Jutlandijos teritorijose primygtinai raginami neišvykti iš savo gyvenamosios vietos, kad būtų išvengta užkrato išplitimo“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė vyriausybės vadovė Mette Frederiksen. Ji pridūrė, kad žmonėms taip pat nurodyta nevykti į tą sritį ir kad ten bus uždaryti barai ir restoranai.
„Prašome esančių šiaurės Jutlandijoje padaryti kai ką visiškai nepaprasta“, – ragino M. Frederiksen, kalbėdama apie šio regiono „realų uždarymą“.
„Į mus nukreipęs akis visas pasaulis“, – pridūrė ji.
Sveikatos apsaugos pareigūnų teigimu, jų aptikta naujoji viruso atmaina veikia spyglio baltymą ir gali pakirsti pastangas sukurti vakciną.
Baiminamasi, kad nauja COVID-19 koronaviruso mutacija jau išplito už regiono, kuriame buvo pirmą kartą nustatyta, ribų į rytinę šalies dalį.
Šalies sveikatos pareigūnai apie tai paskelbė, kai didžiojoje Danijos vakarinio Jutlandijos pusiasalio dalyje, kur vystoma didelė dalis audinių pramonės, buvo įvestas karantinas. Danija šiuo metu konsultuojasi su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kilus susirūpinimui, kad gyvūnų populiacijoje nustatyta mutavusi viruso atmaina gali niekais paversti pastangas sukurti vakciną nuo COVID-19.
Danijos valstybės epidemiologas Kare Molbakas žurnalistams pareiškė, kad PSO atstovai, su kuriais jis kalbėjosi ketvirtadienį, aiškiai leido suprasti, jog yra „labai susirūpinę“ dėl Danijoje pateiktų išvadų.
Mutacija paveikia spyglio baltymą, reikalingą virusui patekti į ląstelę, ir dėl to ypač apsunkina pastangas kovoti su užkratu. Danija šiuo metu imasi drastiškų žingsnių: kad protrūkis būtų sustabdytas, bus sunaikinta visa šalies audinių populiacija – 17 mln. kailinių žvėrelių.
Pasak Danijos sveikatos ministro Magnuso Heunicke'o, žinomas bent vienas žmogaus, užsikrėtusio naująja viruso atmaina, atvejis saloje, kurioje yra Kopenhaga. Jis sakė negalintis atmesti galimybės, kad yra ir daugiau atvejų.
Anot K. Molbako, Danija kol kas negavo pranešimų iš kitų šalių, turinčių dideles audinių populiacijas, tokių kaip Nyderlandai, apie panašius protrūkius. Danijos protrūkis yra „unikalus“, sakė jis.
Danijos premjerė M. Frederiksen pareiškė, kad dėl protrūkio rimtumo tenka įvesti naujų ribojimų vakarinėje Danijoje. Vietiniai gyventojai nuo šiol negalės naudotis viešuoju transportu, jie raginami dirbti ši namų. Penktų–aštuntų klasių moksleiviai turės likti namie, sakė ji.
PSO teigė palaikanti ryšį su Danijos valdžia, kad „surinktų daugiau informacijos apie šį įvykį“.
Nauji suvaržymai bus įvesti šiaurinėje Jutlandijoje, kuri sudaro dalį vakarinės Danijos ir kur vystoma didelė dalis audinių pramonės.
Kaip per trečiadienį vykusią virtualią spaudos konferenciją žurnalistams sakė premjerė, dabar dėl įvykių Danijoje esama „rizikos, kad būsimos vakcinos poveikis bus silpnesnis arba, blogiausiu galimu atveju, jos gali būti neveiksmingos.“
Naujajam koronavirusui plintant nuo žmogaus žmogui, jis pakito tūkstančius kartų. Didelė dalis tokių pokyčių yra palaipsniai, be vadinamosios funkcionaliai žymios mutacijos, nors jau ir anksčiau vyko diskusijų dėl tyrimų, parodžiusių, jog mutavęs virusas galėjo tapti labiau užkrečiantis.
Danijoje nustatyta koronaviruso mutacija „gali turėti rimtų neigiamų padarinių pasaulinėms pastangoms suvaldyti pandemiją“, sakė M. Frederiksen.
Danija per pastaruosius mėnesius jau paskerdė tūkstančius audinių dėl viruso protrūkių. Kaip trečiadienį skelbta per spaudos konferenciją, COVID-19 atvejų nustatyta 217-oje iš 1 139 Danijos audinių ūkių.
Kalbėdamas per tą pačią spaudos konferenciją, Danijos valstybės epidemiologas K. Molbakas sakė, kad „blogiausiu galimu atveju pandemija atsinaujins, ir šįkart – Danijoje“.
Pasak jo, PSO turės priimti galutinį sprendimą, ar Danijos audinių ūkiuose aptikta mutacija duoda pagrindo naujai klasifikacijai.
Danijos premjerė ir kiti vyriausybės nariai bei sveikatos apsaugos pareigūnai, dalyvavę trečiadienio spaudos konferencijoje, kalbėjo naudodamiesi vaizdo ryšiu, po to, kai dėl COVID protrūkio parlamente M. Frederiksen ir daugiau nei pusė jos kabineto narių buvo priversti izoliuotis.
Iki šiol mutavusia koronaviruso infekcija Danijoje užsikrėtė dvylika žmonių.
Asmenims, užsikrėtusiems naująja viruso forma, regis, nepasireiškia sunkesnių simptomų, teigia šalies sveikatos apsaugos pareigūnai. Virusas greičiausiai išplito nuo žmonių audinėms, o paskui – atgal žmonėms.
Naujasis Uhanas?
„Avisen Danmark“ politikos redaktorius Thomas Fundingas rašė, kad „COVID-19 protrūkis audinių ūkiuose, panašu, taps „tikra katastrofa Danijai“, užsiminė apie daugybę galimų padarinių, įskaitant faktiškos audinių pramonės griūties Danijoje – bent jau artimiausioje ateityje – poveikį ekonomikai.
Danijos veisėjų pramonės asociacija audinių skerdimą pavadino „juoda diena Danijai“.
„Padariniai gali būti dar katastrofiškesni, jeigu Danija „prieš savo norą paskleistų naująją koronos versiją ne tik savo šalyje, bet ir kitose pasaulio šalyse“, – teigia Th. Fundingas.
„Mes pagarsėtume kaip šalis, kuri pavertė niekais pastarojo pusmečio darbą kuriant vakciną“, – pridūrė jis.
Nesėkmingos pastangos suvaldyti naująją viruso versiją galėtų ne tik smarkiai pakenkti tarptautinei Danijos reputacijai, bet ir „užkirsti kelią danams vykti į visas pasaulio šalis“, Danijos užsienio ministerijos susirūpinimą išsakė Th. Fundingas.
Straipsnyje, publikuotame toje pačioje žiniasklaidos priemonėje ketvirtadienį ryte, dar prieš paskelbiant apie įvedamas priemones šiaurės Jutlandijoje, Kopenhagos universiteto virusologas ir profesorius Allanas Randrupas Thomsenas paragino izoliuoti šiaurinę Jutlandijos dalį, esančią į šiaurę nuo Limfjordeno vandens kanalo, nuo likusios šalies dalies, siekiant pažaboti naujosios mutacijos plitimą.
A. R. Thomsenas pasiūlė visiškai uždaryti teritoriją.
„Mano nuomone, būtina izoliuoti teritoriją, esančią į šiaurę nuo Limfjordeno, nuo likusios šalies dalies. Jeigu sugebėsime uždaryti teritoriją, esančią į šiaurę nuo Limfjordeno, tol, kol bus sunaikintos audinės, ir taip sustabdysime užsikrėtimų grandinę tarp žmonių, būčiau ramus. Bet akivaizdu, kad visa tai būtina pradėti nedelsiant, kol užkratas dar labiau neišplito“, – sakė jis.
Savo komentaruose „Avisen Danmark“ A. R. Thomsenas taip pat pasiūlė apriboti judėjimą šiaurės Jutlandijos municipalitetuose.
„Žmonės turėtų laikytis arčiau savo vietovių, kol neliks žymaus infekcijos šaltinio. Tai būtų galima užtikrinti, tarkim, jeigu paveiktų municipalitetų gyventojams nebūtų leidžiama judėti nuo savo namų daugiau nei penkių kilometrų spinduliu, taip siekiant apmaldyti viruso plitimą“, – sakė jis.
„Kai kurios [siūlomos atsakomosios priemonės] gali būti gana drastiškos, bet svarbu, kad jį suvaldytume. Ne dėl viruso pažabojimo čia ir dabar, bet dėl ateities perspektyvos, kai turėsime vakcinas“, – aiškino profesorius.
Jei bus imtasi tinkamų priemonių, mutavęs virusas gali būti suvaldytas per maždaug tris keturias savaites, sakė jis.
„Blogiausio scenarijaus atveju mes turime pandemiją, kuri prasideda nuo pradžių su savo kilmės vieta Danijoje, kaip buvo Uhane“, – per trečiadienio spaudos konferenciją kalbėjo Danijos valstybės epidemiologas K. Molbakas.
Pasak K. Molbako, maždaug pusė visų žmonių šiaurės Jutlandijoje, kurie šiuo metu infekuoti koronavirusu, yra užkrėsti „audinės“ varianto virusu.
Dviejų dienų senumo SSI duomenimis, infekcijų skaičius regione siekia 4 139.
Bet ne visi, infekuoti „audinės“ varianto virusu, yra užsikrėtę ta viruso atmaina, kuri kelia susirūpinimą sveikatos institucijoms.
Paskaičiuota, kad iš tiesų tik devyni procentai asmenų yra infekuotų specifine viruso mutacija – vadinama terminu „klasteris 5“ („cluster 5“), – ji, SSI teigimu, susilpnina antikūnų ir, savo ruožtu, galimos vakcinos poveikį.
Atitinkamai apie keturis ar penkis procentus infekcijų šiaurės Jutlandijoje galėjo turėti šią konkrečią mutaciją.
K. Mulbako nuomone, yra įmanoma suvaldyti mutavusį „klasterio 5“ virusą ir užkirsti kelią jam plisti iš Danijos į kitas pasaulio šalis.
„Pirmiausia reikia likviduoti audines, kad neatsirastų jokių naujų atvejų. Antra, svarbu užtikrinti užkrato eliminavimą visuomenėje, – sakė jis ir pažymėjo, kad R (užkrečiamumo rodiklis) šiaurės Jutlandijos regione šiuo metu „tik nežymiai viršija 1“.
Hanso Jorno Kolmoso, Pietų Danijos universiteto mikrobiologijos profesoriaus, komentarai buvo mažiau guodžiantys.
„Pavojus toli gražu nepraėjo, nes, kol dabar mes kalbame, mutacijos ten vis dar vyksta. Be to, prireiks daug laiko, kol bus išnaikintos visos [audinių] populiacijos“, – sakė jis.
„Todėl reiktų sakyti, kad jeigu mums pasiseks, sugebėsime jį suvaldyti, bet yra akivaizdi tolesnio plitimo rizika. Aš tikiu, kad jis bus suvaldytas, bet veiksmų reikia imtis nedelsiant“, – kalbėjo profesorius, paskelbus apie ribojimus šiaurės Jutlandijoje.
Pasaulį neramina tai, kas anksčiau buvo ignoruojama
Naujiena apie naikinamas audines atkreipė viso pasaulio sveikatos apsaugos pareigūnų dėmesį.
Mokslininkai iš pradžių įnirtingai kraipė galvas, be to, buvo girdėti raginimų danams pateikti papildomų įrodymų, pagrindžiančių drastiškas priemones, paralyžiuosiančias šalies kailių pramonę. Penktadienį pareigūnai teigė pasidaliję bent viena visa su audinėmis susijusios koronaviruso atmainos genomo seka. To pakako įtikinti kai kuriuos kitų šalių mokslininkus, kad M. Frederiksen reakcija yra adekvati.
„Būtų šaunu, jei tai iš pradžių būtų patvirtinta kitoje laboratorijoje. Tačiau tai – besivystanti skubi ir nenumatyta visuomenės sveikatos situacija. Būtina veikti skubiai – tą ir darė vyriausybė“, – kalbėjo Eskildas Petersenas, Danijos miesto Orhuso universiteto infekcinių ligų profesorius.
Danijos pareigūnai iš viso nustatė 214 su audinėmis susijusia viruso atmaina užsikrėtusių žmonių atvejų. Šie atvejai nustatyti mokslininkams įdėmiai ištyrus penkis tūkstančius Danijos pacientų mėginių, surinktų per pastaruosius mėnesius. Pareigūnai numato, kad su protrūkiu tarp gyvūnų susijusių atvejų skaičius artimiausiu metu išaugs, mat ketinama išsamiai ištirti dar daugiau nei 30 tūkst. minėtojo laikotarpio mėginių.
Danijos pareigūnų teigimu, su audinėmis susijusi viruso atmaina atitinka penkis atskirus klasterius. Tarp šių grupių įvyko septynios skirtingos vadinamojo viruso spyglio baltymo mutacijos. Ši dalis išsikiša iš patogeno apvalkalo ir suteikia galimybę jam užkrėsti sveikas „šeimininko“ ląsteles. Tai reikšmingas niuansas, nes daugumos COVID-19 vakcinų kandidačių, kurių kūrimo procesas įsiveržė į priekį, poveikis yra nukreiptas būtent į koronaviruso spyglį. Siekiama paskatinti organizmą gaminti prieš viruso spyglį nukreiptus apsauginius antikūnus, galinčius užkirsti kelią infekcijai.
Viena su audinėmis susijusi koronaviruso atmaina pasižymi keturiais skirtingais spyglio baltymo genų pakitimais, teigia pareigūnai. Šis virusas buvo aptiktas penkiuose atskiruose Danijos audinių ūkiuose ir 12 žmonių mėginiuose. Pareigūnų teigimu, tik keturi iš jų buvo tiesiogiai susiję su ūkiu. Tai, pasak pareigūnų, yra viena iš priežasčių manyti, kad kai kurios su audinėmis susijusios viruso atmainos perduodamos žmogaus žmogui.
Sprendimui nugaišinti visas Danijos audines kauptasi jau kurį laiką. Birželį Danijoje užfiksuotas pirmasis koronaviruso atvejis gyvulius auginančiame ūkyje. Tai įvyko šalies šiaurės vakarų regione. Ankstyvieji tyrimai leido spręsti, kad žmonės ir gyvūnai skleidžia virusą vieni kitiems. Virusas iš pradžių išplito dar dviejuose ūkiuose. Visuose trijuose ūkiuose auginti gyvūnai buvo sunaikinti.
Rugpjūtį koronavirusas nustatytas ketvirtajame ūkyje. Vyriausybė tada pakeitė strategiją ir nutarė ne sunaikinti audines, o mėginti sulaikyti viruso plitimą taikant izoliaciją. Visgi galiausiai per kitus mėnesius virusas išplito iš viso 216 ūkių, informavo Danijos pareigūnai. Vyriausybės pastangos sulaikyti virusą buvo nesėkmingos.
O štai tada pirmadienį Danijos valstybinio serumų instituto mokslininkai iš laboratorijos sulaukė rezultatų, kurių daugelis jau seniai baiminosi. Su audinėmis susijusią koronaviruso atmainą kelių anksčiau užsikrėtusių žmonių organizmo koronaviruso antikūnai paveikė menkiau.
Institutas antradienį vyriausybės atstovus informavo, kad jei Danijoje ir toliau būtų auginamos audinės, tai galėtų didinti tolesnę mutacijų riziką. Šios mutacijos gali pakenkti vystomų vakcinų nuo koronaviruso efektyvumui. Ekspertų teigimu, būtina atlikti daugiau tyrimų.
„Tarptautinė mokslinė bendruomenė dar neįvertino tikrojo viruso spyglio baltymo pakitimų poveikio, tad jis nėra aiškus. Kol kas dar per anksti sakyti, kad pakitimai kels grėsmę vakcinoms arba imunitetui“, – aiškina Kembridžo universiteto veterinarinės medicinos fakulteto vadovas Jamesas Woodas.
M. Frederiksen pati yra kilusi iš Danijos šiaurės vakarų, kur gausu audinių fermų. Jos vadovaujamos vyriausybės sprendimas sunaikinti visą šalies audinių populiaciją regione sukėlė pasipiktinimą. Šis sprendimas, be kitų dalykų, reiškia ir tai, kad tūkstančiai žmonių liks be darbo.
Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje M. Frederiksen tiesiogiai kreipėsi į šalies audinių augintojus: „Jūs netenkate viso savo gyvenimo darbo, kai kuriais atvejais ši veikla būdavo perduodama iš kartos į kartą. Vyriausybė puikiai supranta, kad jums, šios industrijos atstovams, išaušo gedulo diena.“
Tačiau situacija yra „nepaprastai rimta“, pabrėžė premjerė. „Tai svarbu ne tik Danijai, bet ir tam, kaip visam pasauliui pavyks susidoroti su koronavirusu“, – tvirtino M. Frederiksen.
PSO: koronavirusas aptiktas jau šešių šalių audinių ūkiuose
Danijoje, JAV ir dar keturiose šalyse pranešta apie koronaviruso atvejus, susijusius su audinių ūkiais, skelbia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).
PSO pranešime teigiama, kad likusios keturios šalys, kurių audinių ūkiuose aptikta SARS-CoV-2, yra Italija, Nyderlandai, Ispanija ir Švedija.
Danija šiaurinėje šalies dalyje įvedė griežtų ribojimo priemonių, išaiškėjus, kad mutavęs tenykščiuose audinių ūkiuose aptiktas koronavirusas perduotas 12 žmonių.
Kopenhaga perspėjo, kad ateities vakcinos mutavusios viruso atmainos prevencijai gali būti neveiksmingos, ir nurodė išskersti visas šalyje esančias audines, jų Danijoje yra apie 15–17 mln.
Didžioji Britanija šeštadienį uždraudė į šalį patekti visiems iš Danijos atvykstantiems leidimų gyventi neturintiems užsieniečiams.
Mokslininkų teigimu, viruso mutacijos yra dažnos ir įprastai nekenksmingos, o būtent ši su audinėmis siejama atmaina žmonėms nesukelia sunkesnės ligos.
Tačiau Danijos sveikatos institucijos yra sunerimusios dėl vadinamojo penktojo židinio, kurio viruso atmaina silpniau reaguoja į antikūnus, o tai kelia nerimą dėl ateities vakcinų veiksmingumo.
„Preliminarūs stebėjimai rodo, kad (atmainų) klinikiniai simptomai, sunkumas ir perdavimas yra panašūs į kitus cirkuliuojančius SARS-CoV-2 virusus“, – sakoma penktadienį paskelbtame PSO pranešime.
„Tačiau ši, penktojo židinio atmaina, turi mutacijų kombinaciją ar tokių pokyčių, kokių anksčiau nematėme. Identifikuotų šios atmainos pokyčių pasekmės dar nėra gerai ištyrinėtos“, – perspėjo PSO.
JT agentūra teigė, kad preliminarios išvados rodo, jog su audinėmis siejama viruso atmaina „turi kiek sumažėjusį jautrumą neutralizuojantiems antikūnams.“
PSO ragino atlikti tolesnių tyrimų, siekiant patvirtinti preliminarias išvadas ir „įvertinti galimą jų reikšmę diagnostikai, gydymui ir vystomoms vakcinoms.“
Nuo 2020 metų liepos Danijoje su audinių ūkiais siejama SARS-CoV-2 infekcija patvirtinta 214 žmonių, įskaitant 5 atvejus, kai patvirtinta unikali penktojo židinio atmainos infekcija.
