Nuo 2015 metų J. Czabanskis padeda ruošti ieškinius keliems šimtams hipotekos turėtojų, kurie padavė savo bankus į teismą už, jų žodžiais, nesąžiningą praktiką, susijusią su paskolomis užsienio valiuta. Anot teisininko, tai, kas iš pradžių buvo bendru interesu ir panėšėjo į ambicingą projektą, pastaruoju metu virto daug realesniu, praktiškesniu scenarijumi. Bankai budriai stebi.
„Prieš ketverius metus jie žvelgė į visas bylas lyg į kokią fantaziją ir per daug nekreipė dėmesio, – kalbėjo J. Czabanskis. – Dabar jie bijo.“
Europos Teisingumo Teismo patarėjo neįpareigojančia nuomone, išsakyta gegužę, Lenkijos teismai nebegali įtraukti į sutartis dėl paskolų užsienio valiuta nederamų, asmeniniais interesais paremtų sąlygų. Toks požiūris ženkliai pakeitė rizikos suvokimą. Lenkijos bankų asociacija nepalankų teismo sprendimą įvertino 60 mlrd. zlotų (16 mlrd. JAV dolerių) arba maždaug ketverių metų bankų pramonės pelnu.
Bankų akcijos pastarosiomis savaitėmis jaučia spaudimą, investuotojams baiminantis dėl galutinio Liuksemburge įsikūrusios teismo sprendimo, kuris turėtų būti paskelbtas jau rugsėjį.
Problemos centre glūdi gudri finansų schema, kuria daugelis lenkų namų pirkėjų džiaugėsi iki 2008 metų finansinės krizės. Manydami, kad zlotas neapibrėžtą laiką išlaikys savo vertės augimą, hipotekos turėtojai imdavo užsienio valiuta denominuotų paskolas, ypač populiari buvo Šveicarijos valiuta, frankas.
Bet kai po pasaulio bankų krizės rinkose įvyko perversmas, tokia formulė nustojo veikusi, nes zlotas pakeitė savo dinamiką: prasidėjo ilgasis jo smukimo ciklas. Per pastaruosius vienuolika metų iki dabar valiuta neteko maždaug pusės savo vertės Šveicarijos valiutos atžvilgiu. Šiuo metu Lenkija slegia 32 mlrd. vertės paskolų, denominuotų ne zlotais, našta, kuri daugeliui namų savininkų trukdė sumažinti skolas arba įstūmė juos į hipotekas, viršijančias jų nuosavybės vertę.
Iki šiol Lenkijos teismuose figūruoja apie 8000 ieškinių, paduotų būsto paskolų užsienio valiuta turėtojų, ir, anot J. Czabanskio, kreditoriai šiais metais laimėjo apie 90 proc. iš 70 paskelbtų sprendimų. Dauguma sprendimų gali būti apskundžiami, pridūrė vyras, o aukštesnės instancijos teismai laukia nurodymų iš ES specialios jurisdikcijos teismo.
Akcijų kritimas
Investuotojai ima įsiklausyti, nes Lenkijos bankų akcijų indeksas per pastarąsias dvi savaites nukrito 7 proc., kilus susirūpinimui, jog pramonei prireiks panaudoti nemažą dalį atsargų, jeigu ES specialios jurisdikcijos teismas priims sprendimą, nepalankų kreditoriams. Bankai su didžiausiais paskolų užsienio valiuta portfeliais, įskaitant „Bank Millennium SA“, „Getin Noble Bank SA“ ir „MBank SA“ neteko apie penktadalio savo vertės vien per pastarąjį mėnesį.
Ir tai dar ne viskas
Pasak J. Czabanskio, bet kokiu atveju bylinėjimasis kol kas – tik ledkalnio viršūnė. Bankams daugelį metų ignoruojant šią problemą, o politikams išsisukinėjant – viena vertus, jie nori apsaugoti didžiausius kreditorius, antra vertus, siekia nuraminti įpykusius būsto paskolų savininkus, – dabar kreditinėms institucijoms gresia daug didesnė sąskaita, tuo atveju, jeigu ES teismas priimtų namų savininkams palankų sprendimą, sako J Czabanskis.
ES specialios jurisdikcijos teisme nagrinėjamos bylos ieškovai tvirtino, kad piktnaudžiavimu pagrįstos sutarčių sąlygos leido jų bankui, vietiniam „Raiffeisen Bank International AG“ padaliniui, nustatyti palūkanų normas vienašališkai, taip pažeidžiant įstatymą. Anot teisininko, ES teismo konsultantai pareiškė, kad vietos teismai turės nuspręsti, ar, pašalinus neteisėtas sąlygas, palikti galioti likusią sutartį.
„Lenkijos bankai turbūt dar niekad nėra susidūrę su tokia situacija, kokia susiklostė dabar , – sakė analitikas Maciejus Marcinowskis iš Varšuvoje įsikūrusios įmonės „Trigon Dom Maklerski SA“. – Ankstesnius politikos planus buvo galima sušvelninti, siekiant geresnių sąlygų. Bet dabar, toks variantas netinka: teismo sprendimas neišvengimas, o rizika didesnė.“
Dideli nuostoliai
Rinkos praėjusią savaitę sunerimo, kai banko „ING Bank Slaski SA“ generalinis direktorius Brunonas Bartkiewiczas aptarė atsargų mastą, kokio gali prireikti bankams, jeigu ES teismo sprendimas būtų neigiamas.
„Mūsų atveju, neigimo scenarijaus atveju, galime kalbėti apie vieno ketvirčio nuostolius, – sakė jis, cituodamas nedidelį paskolų Šveicarijos frankais portfelį. – Mūsų kolegoms rinkoje toks scenarijus galbūt reikštų kelių ketvirčių nuostolius.“
Lenkijos finansinio reguliavimo institucijos tikina atidžiai stebinčios situaciją, nerimaudamos, kad neigiamas sprendimas gali destabilizuoti šią svarbią pramonę visoje šalyje.
Panika?
Vis dėlto bankų vadovai didžia dalimi nesureikšmino nuogąstavimų, jog atsargų naudojimas nusmukdys jų pelną.
Bylinėjimasis Lenkijos teismuose paprastai trunka metų metus, čia kolektyviniai ieškiniai nėra populiarūs, todėl sunku numatyti, kiek bylinėjimasis gali kainuoti atskiram bankui.
„Aš nepanikuoju, nutekės nemažai laiko, kol Lenkijos teismuose susiformuos aiški veiksmų linija“, – rugpjūčio 1 dieną kalbėjo Lenkijos „MBank“ vadovas Cezary‘is Stypulkowskis. „Commerzbank AG“ padalinys, birželio 30 d. duomenimis, turėjo 13,8 mlrd. zlotų vertės paskolų, denominuotų Šveicarijos frankais. Šiuo metu jam pateikti ieškiniai dėl bent 377 mln. zlotų vertės paskolų.
„Luktelkim“, – praėjusią savaitę žurnalistams sakė „Bank Millennium“ vadovas Joao Bras Jorge‘ė, paklaustas apie galimą ES sprendimo poveikį. Jis sakė nemanantis, kad ieškinių padaugės.
Ištisos serijos būsto paskolų sutarčių atskleidimas gali sukurti precedentą ir paskatinti anuliuoti neteisėtus paskolų sutarčių elementus arba redenominuoti būsto paskolas į zlotus. Kitos sąlygos gali būti nekeičiamos.
Kartos problema
„ Neatmetamas galimos krizės scenarijus, – kalbėjo Lenkijos bankininkystės asociacijos vadovas Krzysztofas Pietraszkiewiczius. – Gali susiklostyti visiškai neracionali situacija, kai bankai skolinasi pinigus pigiau nei skolinasi.“
J. Czabanskis, teisininkas, šiuo metu dirba trijų Lenkijos miestų skyriuose, kad galėtų tęsti pradėtus darbus. Problema įgavo generacijų krizės mastą, nes daugelis jos paveiktų žmonių – jauni, pirmąjį savo būstą perkantys asmenys, kurie dabar jaučiasi įstumti į savo hipotekos sutarčių spąstus, sako jis.
Artėjant dienai, kai bus paskelbtas ES sprendimas, kreditoriai lieka naujausių įvykių dėmesio centre. Nemaža dalis žmonių kaupia lėšas lobistų grupėse, dalyvaujančiose parlamentiniuose klausymuose, daro spaudimą politikams, rengia protestus. Viena grupė, kurią sudaro apie 11 000 narių ir kuris pasivadinusi „Stop bankų savivalei“, po to, kai bus paskelbtas sprendimas, planuoja surengti edukacinę kampaniją, kuria skatins pateikti daugiau ieškinių.
„Mes padarysime viską, kiek leidžia mūsų galios, kad būtų pateikta kiek įmanoma daugiau ieškinių, nes tai vienintelė proga užversti šių toksiškų skolų puslapį“, – sakė Barbara Husiew, grupės vadovės pavaduotoja.
