Dar prieš išlydint žinomą humoristą į paskutinę kelionę jo šeima visų maloniai prašė jį pagerbti ne vainikais, o kukliau – baltu žiedu ir žvakute.
Urna su V. Cololo palaikais iš laidojimo namų išnešta pirmadienį per pietus, humoristo talentą susirinkusieji paminėjo plojimais.
Į laidotuves atvyko ne tik šeima bei didžiulis druskininkiečių būrys, bet ir žinomi mirusio humoristo kolegos – Indrė Stonkuvienė, Vidas Blekaitis, Gintautas Kirkila-Klarkas, Aušra Štukytė, Raimondas Šilanskas ir kt. Paskui urną žengė V. Cololo žmona su dukterimi. Jų ašaras slėpė akiniai nuo saulės. Urną su tėčio palaikais į automobilį nešė duktė Evita.
„Dabar per jautru kažką sakyti, kalbėti“, – šalia laidojimo namų sakė I. Stonkuvienė.
„Per anksti. Per anksti išėjo. Tai nuostabus, stiprus žmogus, draugas. Įkvepiantis, pamokantis, patariantis. Jis vis dar toks yra“, – V. Cololo apibūdino A. Štukytė.
„Man, kaip draugui, tai nepaprastai graudi akimirka. Pamenu, jis mane visada vadino Viduliu. Niekaip kitaip nėra pavadinęs. Dar kai iki netekties buvo likęs beveik mėnuo, jis man paskambino, tuo metu atostogavo su dukra Turkijoje. Aš buvau Amerikoje. Pasidalijome įspūdžiais. Vienas kitam patarėme, ką daryti per karštį, nes ir ten, ir ten tuo metu buvo labai karšta. Pakalbėjom ir su gera nuotaika atsisveikinom. Lietuva be jo bus liūdnesnė. Jis visada buvo pozityvus. Net jei būdavai prastos nuotaikos, jį pamatęs iškart pralinksmėdavai. Jis turėjo gerą aurą. Bus labai skaudu be jo“, – sakė V. Blekaitis.
Daugiau į laidotuves atvykusių bičiulių prisiminimų rasite straipsnyje ČIA.
Iš laidojimo namų susirinkusieji išvyko į Druskininkų centre esančią bažnyčią, kur buvo aukojamos mišios už velionį. Vėliau automobilis su urna ir visi jį lydintieji išvažiavo kapinių link.
Pirmiausia atsisveikinimo žodį prie kapo duobės tarė „Rotary“ klubo narys: „Vitalijus buvo „Rotary“ klubo brolis. Sakoma, kad mes nemirtingi liekame tiek, kiek savęs išdalijame kitiems. Kiek mūsų lieka kitų žmonių mintyse ir širdyse. Vitalijus buvo didelis – ir savo kūnu, ir savo siela, ir savo energija. Jo mumyse liks labai daug. Mūsų visų gyvenimas yra labai trapus ir trumpas, bet jis prasmingas tiek, kiek po jo paliekame savęs. Po savęs Vitalijus paliko džiugesnį, linksmesnį ir šviesesnį gyvenimą. Tai gali būti ir Vitalijaus paminklas – jis būtų norėjęs, kad, išlydėję jį į amžiną kelionę, mes visi mažiau pyktume, daugiau džiaugtumėmės, šypsotumėmės, daugiau vienas kitam dar būdami gyvi tartume gerą žodį, daugiau juokautume. Tai butu gražiausias Vitalijui paminklas. Ačiū, tau, Vitalijau, ir sudie, broli.“
Prie kapo duobės V. Cololo dukra tėvui skyrė jautrią dainą „Pavakarys“ ir daugelį sugraudinusius žodžius: „Jis tikrai nenorėtų, kad mes liūdėtume.“
Skambant gyvai atliekamai dainai ne vienas V. Cololo gedintysis braukė ašarą. Po jautraus kūrinio dukrą stipriai apkabino mama, V. Cololo žmona, o maldą tęsė kunigas.
Po ceremonijos visi susirinkusieji kapą papuošė žvakutėmis, baltais žiedais ir kukliais vainikais – taip, kaip norėjo velionio šeima.
Laidotuvių akimirkos:
Visą savaitgalį į Druskininkus plūdo V. Cololo artimieji bei jį pažinoję ir su juo kartu dirbę kolegos.
Laidojimo namuose buvusi urna skendo gėlėse, greta ant sienos buvo rodomos nuotraukos iš humoristo gyvenimo.
Artimieji, bičiuliai ir kolegos vos tramdė ašaras
Visi susirinkusieji teigė dar negalintys susitaikyti su skaudžia netektimi ir keliais žodžiais sutiko pasidalyti prisiminimais apie paskutinius susitikimus su velioniu ir apibūdinti jį.
„Laukė daug ateities darbų dar. Turėjom daug minčių, planų, idėjų, planavom jas įgyvendint. Laukėm jo sugrįžtant, ruošėmės sėsti prie stalo ir viską aptarti. Ne vien apie televiziją galvojom, galvojom ir apie kitus pasirodymus, apie šou programas, linksmus dalykus, linksmus darbus – tai, kas patinka visuomenei ir ko labai trūksta. Viskas, kas susiję su humoru, tai buvo mūsų sritis, mūsų arkliukas. Vitalijus buvo linksmas geras bičiulis“, – vos tramdydamas ašaras susirinkusiems žurnalistams sakė geras V. Cololo draugas ir kolega Karolis Sakalauskas.
„Vitalijus buvo pats geriausias iš visų jaunų žmonių, kuriuos pažįstu. Pats linksmiausias, nuoširdus. Nieko blogo išvis apie jį negalima pasakyti. Čia buvo kompanijos dūšia. Paskutinį kartą susitikome su Vitalijumi prie Grūto ežero, jis buvo su žmona, pakalbėjome. O dabar tokia netektis... Kol kas aš netikiu. Negaliu patikėt. Man atrodo, jis visuomet su mumis. Visada yra. Aš tai jaučiu“, – prisiminimais dalijosi atsisveikinti atėjusi humoristo bičiulė.
„Pažinojau jį kaip nuoširdų, rūpestingą labai ir linksmą, aišku. Realybėje jis buvo dar daug geresnis, nei TV ekrane“, – sakė kita bičiulė.
Į laidojimo namus su vainiku atvyko ir šeimos draugė, leidusi paskutines dienas drauge Ispanijoje. Ji negalėjo sulaikyti ašarų.
Savaitgalį į šarvojimą rinkosi ir gerai V. Cololo pažinoję pedagogai, dukters bendraklasiai. Įdienojus atvyko TV laidų vedėja Gerda Žemaitė, vėliau – dainininkas Algirdas Radzevičius su žmona Milisandra. Pastarieji buvo nekalbūs.
„Žmonai sakiau: gerai, kad ta urna, nes jį žiūrėti būtų per daug sunku. Toks jausmas, kad jis kažkur čia pasirodys, sunku patikėti. Nežinau, kol kas atsisakau patikėti, kad jo nėra, esu smarkiai sukrėstas. Gal dar vėliau ateis tas suvokimas, kad jo nėra. Sunku dar ką ir pasakyti“, – sunkiai žodžius rinko grupės „Patruliai“ narys A. Radzevičius.
Gyvybė užgeso atostogaujant Ispanijoje
Primename, kad prieš pat mirtį V. Cololo laiką leido atostogaudamas Ispanijoje su žmona, geru bičiuliu bei grupės „Išjunk šviesą“ lyderiu Valdu Burniu ir jo žmona.
Draugų kompanija dažnai atostogaudavo kartu, o šįkart pora iš Druskininkų vyko aplankyti Ispanijoje apsigyvenusių bičiulių.
V. Burnio pasiteiravus, kas iš tiesų sukėlė tokią staigią mirtį, žinomas muzikantas nenorėjo daugžodžiauti ir tik prasitarė, jog tai buvo ūminė liga, po kurios staiga prireikė operacijos, o jos žinomo vyro organizmas neatlaikė.
„Pati operacija truko gana ilgai – apie penkias valandas, bet jo širdis neatlaikė. Visi patyrėme didelį šoką. Sunku ką ir kalbėti. Vakar po pietų, kai viskas tik įvyko (žinomas humoristas mirė pirmadienį, po pietų, Ispanijos ligoninėje), iš šoko negalėjome net kalbėti. Tai labai sunku", – atviravo jis.
V. Cololo lapkričio 9-ąją su žmona Inga išvyko atostogauti į Ispaniją pas čia su šeima gyvenantį bičiulį – grupės „Išjunk šviesą" lyderį, tačiau atsiradus sveikatos problemoms kelionės planai turėjo kiek pasikeisti. Pora svečioje šalyje liko ilgesniam laikui.
V. Burnys draugą prisimena tik pačiais gražiausiais žodžiais ir, nors vis dar sunku suvokti, kad jo nebėra, sakė, jog prisimins kaip vieną pozityviausių žmonių, kokius tik pasisekė sutikti gyvenime. „Jis džiaugėsi kiekviena akimirka ir žiūrėjo į dangų, džiaugėsi juo. Daug keliavome. Buvo labai linksma turistavimo kelionė, gražus oras ir daug pozityvo. Tokios buvo paskutinės jo akimirkos. Jis džiaugėsi visada, labai gerai leidome laiką. Jis buvo tas žmogus, kuris supykęs galėjo ir nusikeikti, o jei džiaugdavosi – tik nuoširdžiai. Ir visada visais rūpinosi. Vitalijus buvo nuoširdus ir atviras žmogus."
Apie V. Cololo
V. Cololo – Druskininkuose gimęs graikų kilmės lietuvių humoristas, renginių ir TV laidų vedėjas. Baigė Druskininkų 2-ąją vidurinę mokyklą, Šiaulių pedagoginiame institute įgijo pradinių klasių mokytojo specialybę. Ilgą laiką dirbo ir iki šiol vedė laidas televizijoje. Dalyvavo daugybėje TV projektų.
2000 metais sukūrė šeimą, vedė žmoną Ingą, vėliau jiedu susilaukė dukros.
Vitalijus jau nuo jaunystės laikų buvo įpratęs girdėti, kad jo pavardė yra neįprasta lietuvio ausiai. Neretas manydavo, kad tai tiesiog pravardė.
„Pasakysiu sąžiningai, buvo toks animacinis filmukas su tokiu pingviniuku Lolo. Aš į visas įskaitas vaikščiojau su smokingu – tarsi pingvinas. Visi mane ėmė vadinti Lolo, o kai sužinojo mano tikrąją pavardę, buvo labai juokinga. Cololo yra normali graikiška pavardė. (...)
Mano tėtis buvo sportininkas, lengvosios atletikos atstovas. Jis atvažiavo į Lietuvą mokytis. Vėliau jį išsiuntė atlikti praktikos į Druskininkus, kur jauna, graži, gležna žemaitė, pavarde Kiežaitė, atlikinėjo praktiką taip pat. Ir pasigavo. Taip atsiradau aš", – juokavo V. Cololo.
Kiti straipsniai šia tema:
