Apie dėl atlikėjos dalyvavimo Lukašenkos remiamame festivalyje kilusį skandalą LNK „Žiniose“ pasisakė ir Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys. Jo pozicija šiuo klausimu – aiški.
„Mano požiūriu tai tik patvirtina, kad jeigu yra taisyklė, yra ir išimtis. O išimtis tik patvirtina taisyklę. Kad ir tarkim šiandien – visą pusdienį bendraujame tiek su ukrainiečiais, dirbančiais kartu su mūsų kultūros įstaigomis, taip pat ką tik esu iš susirinkimo su kultūros įstaigų vadovais, kur daug kalbame apie Ukrainą bei pagalbą jai. Aš tikrai matau didelį įsitraukimą, supratingumą. Turbūt taisyklė, kad Lietuva žino, kas yra kas, geba atskirti, kur yra renginiai, kuriuos išnaudoja propaganda. O vienas ar kitas nesusipratėlis visada atsiras. Tai veikiau išimtis, kuri patvirtina taisyklę, kad Lietuva supranta, apie ką kalba“, – tikino kultūros ministras.
Tiesa, atrankos tarp atlikėjų kultūros ministerija, pasak Simono Kairio, daryti nesiima. Pasak politiko, šis veiksmas gali būti žalingas.
„Kultūros ministerija visada vengia tokio vaidmens, kad mes netaptume cenzoriais. Įvardinti, kas koncertuoti gali, o kas negali, manau, nėra prasmingas užsiėmimas, tuo labiau, kad esame demokratiška, vakarietiška valstybė. Ir mes tikrai mažai skirsimės nuo mūsų kaimynų rytuose, jei pradėsime įvedinėti baudas, sudarinėti juoduosius sąrašus – taip, mano galva, būtų netinkama daryti“, – LNK sakė politikas.
Birutės Petrikytės pavyzdys tik įrodo, kad propagandos mašina veikia. Pasak S. Kairio, priešas to ir siekia.
„Tiesioginės žalos išvis nėra. Kalbame apie pavienius atvejus, bet bėda, kai juos pasigauna priešo propaganda ir tai išnaudoja kaip neva didžiulę temą, didžiulį įvykį. Manau, kuo mažiau skirsime dėmesį į tokius nesusipratimus, tuo bus paprasčiau. Tokiu būdu mes kaip tik patenkame į propagandines žabangas“, – kalbėjo Simonas Kairys.
Festivalį globoja Aliaksandras Lukašenka
„Slavianskij bazar“ globėjas, Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka šiuo festivaliu didžiuojasi ir jo nepraleidžia. Čia jis atvyko ir šiemet, kur praėjusį ketvirtadienį pasakė atidarymo kalbą. Jis sakė, kad draugystės ir taikos troškimas įveikia bet kokias kliūtis, šeštadienio vakarą pranešė LNK „Žinios“.
A. Lukašenka prabilo ir apie rusų pradėtą kruviną karą Ukrainoje.
„Labiausiai griaunantis smūgis suduotas prieš aštuonerius metus tiesiog į slaviško pasaulio širdį – Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos brolystę. Kad ir kaip šiandien bandytų apversti istoriją, mes praradome Ukrainą gerokai prieš specialiosios operacijos pradžią. Tada, kai jų politikai patys atsisakė slaviškos tapatybės“, – kalbėjo šalies prezidentas.
Birutė Petrikytė: kad muzika karui neatstovauja
Baltarusijos mieste Vitebske pasirodė ir ne vienerius metus į šį festivalį vykstanti estrados primadona Birutė Petrikytė. Dainininkė teisėjavo vaikų konkurse bei teikė apdovanojimus.
LNK susisiekė su pačia B. Petrikyte ir pasiteiravo, kodėl ji ir šiemet, nepaisant Baltarusijos pozicijos kare prieš Ukrainą, dalyvavo garsiame festivalyje.
„Tai yra paprasčiausia festivalis, konkursas, į kurį aš važiuoju. Ir aš iš tikrųjų važiuosiu į jį. O visa kita... Aš neturiu daugiau, ką pridurti. Tai yra mano vyro gimtinė, tai ką man dabar reikia padaryt? Su vyru skirtis? Ar yra toks įstatymas?“, – kalbėjo ji.
Nepaisant to, Petrikytė tikino, kad į karą Ukrainoje žiūri neigiamai, tačiau teigė, kad muzika karui neatstovauja.
Situaciją LNK „Žinioms“ pakomentavo ir Seimo narys, operos dainininkas Vytautas Juozapaitis.
„Jeigu tai yra tiesa, o panašu, kad tai tiesa, aš turiu tik vieną žodį komentarui – apgailėtina“, – nedaugžodžiavo politikas.
Jis taip pat svarstė – gal Petrikytė nėra mačiusi karo Ukrainoje vaizdų?
„O jeigu yra mačiusi, tai neįsivaizduoju, kaip galima po to palaikyti santykius su valstybėmis, kurios griauna pasaulį“, – tikino jis.
Išplatino laišką su detaliu paaiškinimu
Iškilus į viešumą šiam faktui, atlikėją kritikavo ne vienas scenos kolega, taip pat ir internautai socialiniuose tinkluose. Ankstų antradienio rytą Birutė Petrikytė išplatino laišką žiniasklaidai. Pateikiame neredaguotą jo versiją.
Esu solistė Birutė Petrikytė ir norėčiau su jūsų redakcija pasidalinti savo detalesniu paaiškinimu, dėl mano dalyvavimo festivalyje Slavianski Bazaar. Tikiuosi mano laiškas bus taip pat paviešintas, kaip buvo aprašytas ir pats dalyvavimo faktas, nes manau, kad turinys ir priežastys yra labai svarbios.
Jeigu turėsite klausimų, aš juos mielai atsakysiu šiuo el. paštu. Ačiū Jums.
Mielieji, noriu pasidalinti savo pozicija, vertybėmis ir detalesniu paaiškinimu kodėl dalyvavau Baltarusijoje vykstančiame festivalyje Slavianski Bazaar. Neiškomunikavau to laiku ir susijaudinusi nesugebėjau pilnai to paaiškinti netikėtai paskambinusiems žurnalistams. Suprantu, kodėl dalis jūsų sureagavote jautriai, nusivylėte ir kai kurie mane jau nuteisėte.
Visų pirma, prieš einant į detales, noriu labai aiškiai pabrėžti, kad šlykščiuosi ir visiškai smerkiu Rusijos vykdomą karą, kurį, deja, remia ir Lukašenkos režimas. Palaikau Ukrainą, verkiu skaitydama ir matydama kokį genocidą ten vykdo Rusija ir meldžiuosi, kad ugnis būtų kuo greičiau nutraukta.
Kalbant apie tarptautinį muzikos festivalį Slavianski Bazaar, į jį kaip atlikėja ir komisijos narė esu kviečiama jau daugybę metų. Dalyvavau jame daugybę kartų, kartu su puikiai žinomais Lietuvos atlikėjais ir muzikos žmonėmis. Šiais metais ypatingai svarsčiau, ar verta ten vėl važiuoti, žinant, kad festivalyje ant scenos gali užsukti pasireklamuoti Lukašenka ir žinant, kad Baltarusija nėra mūsų ir Ukrainos pusėje. Buvau nusprendusi, kad tikrai nevažiuosiu ir tai bus mano ženklas baltarusiams, kad nepalaikau jų vykdomos politikos. Nors ir daugybę metų ten dalyvaujant užkulisiuose nesu jautųsi politinio paskonio ar politinės atmosferos.
Tai sužinoję mano bičiuliai dalyvaujantys festivalyje, tiek baltarusiai, tiek iš kitų šalių atvykstantys muzikos profesionalai, pradėjo mane perkalbinėti. Dar visai neseniai, po neteisėtai laimėtų Lukašenkos rinkimų, didžiulės masės žmonių plūstelėjo į gatves kovodami už laisvos Baltarusijos idėją. Tuose mitinguose dalyvavo ir tie patys mano bičiuliai baltarusiai, vis dar tikintys, kad Baltarusija vieną dieną bus laisva. Jie manęs prašė, kad savo dalyvavimu bent kiek palaikyčiau Europinę jų idėją dabar jiems esant priespaudoje, kad įkvėpčiau ir niekuo nekaltus Baltarusijos vaikus, nes dalyvavau būtent tik vaikų, ne pagrindinio festivalio komisijoje.
Todėl vis dar tikėdama, kad Baltarusija vieną dieną bus laisva ir nepriklausoma, nusprendžiau palaikyti ir įkvėpti šviesius muzikos žmones savo dalyvavimu bei ypatingai vaikus, kurių konkurse ir dalyvavau. Gal tai ir skamba naiviai, bet noriu tikėti, kad bent toks mano ženklas ir pokalbiai užkulisiuose, prisidės prie jų vis dar rusenančios laisvos Baltarusijos idėjos. Prie Europinės idėjos, kurią galiu atstovauti ir palaikyti ten.
Pilnai suprantu, kokią asmeninę riziką prisiemiau dalyvaudama ir kad Feisbuko teisėjai nesigilins į priežastis, o tik mane nuteis. Gyvenau sovietų okupuotoje Lietuvoje ir žinau, kaip svarbu buvo mūsų tuometinės estrados atlikėjams, įskaitant ir mane, palaikymas iš vakarų.
Kuomet senais laikais gavau kvietimą įsikurti ir dainuoti Maskvoje, kas tuo metu prilygo aukščiausiam įmanomam pasiekimui mūsų srityje, aš lengvai atsisakiau, nes žinojau, kad esu Lietuvos patriotė ir man pinigai bei kitų pripažinimas nėra svarbiausi dalykai. Tuo sprendimu didžiuojuosi iki dabar ir manyje rusena idėja, kad Baltarusija vieną dieną bus laisva, nors savo šiuo palaikymu surizikavau nuplauti visus savo iki dabar sukauptus darbus Lietuvai.
Visą gyvenimą buvau vedina meilės, drąsos, o ne baimės ar krūpčiojimo, taip ir šį kartą. Atsiprašau tų, kuriuos nuvyliau ir supykdžiau. Atsiprašau savo artimųjų, kurie šios mano idėjos nepalaikė. Mano ašaros nuplaus šį nuteisimo skausmą.
Slava Ukraini ir Žyvie Bielarus!
