Grįžta prie savo šaknų
Užsukus į pačioje sostinės širdyje, Gedimino prospekte esančius aptartamentus mus pasitinka plačiai besišypsanti, tačiau kiek sutrikusi E. Martin-Grigaitis.
„Žilvinas yra Klaipėdoje ir netrukus keliaus į Rygą. Jis mėgaujasi savo laisve, todėl nesistengiu jos riboti. Ramiai viską aptarsime dviese", - į klausimą, kur yra jos vyras, atsakė žinoma verslininkė.
Po fotosesijos prisėdus pasikalbėti jos nuomojame bute žinoma moteris įsipylė šampano ir patikino, jog šiuose namuose nepamatysime jos mėgstamų meno dirbinių ar asmeninių nuotraukų, kurios primintų ne tik Australijoje prabėgusius ilgus metus, tačiau ir lietuviškas šaknis.
„Mano tėvai yra iš Kauno. Protėviams priklausė žemės Šilavote. Ir iki santuokos mano pavardė buvo Mildažytė, todėl nenuostabu, kad namuose buvo kalbama tik lietuviškai. Iki šiol apgailestauju, kad to nemokiau sūnaus, o žemė, kurią tėtis padovanojo giminaičiams, buvo išparduota".
Tėvų prisiminimas jos atmintyje labai ryškus. Susipažinę Australijoje lietuviai ne tik sukūrė darnią šeimą, susilaukė trijų vaikų, bet ir kartu mokėsi iki tol jiems nežinomos anglų kalbos, stengėsi prisitaikyti svečioje ir ne visada draugiškoje šalyje.
„Šeimoje lietuvybė buvo svarbi, todėl net ir dabar, kai gyvenu Australijoje, stengiuosi neatitrūkti ir žiūriu lietuviškas žinias, skaitau spaudą, klausausi muzikos. Visa tai man labai sava.
Čia vis dar gyvena ir mano dėdė iš tėčio pusės. Aplankyti jo vykstu į Kauną. Bendraujame lietuviškai ir, manau, tai labai svarbu, nes čia yra mano šaknys, istorija", - pasakojo žinoma moteris.
Meilė pirmajam vyrui
Prakalbus apie pirmąjį vyrą, kuris mirė po dešimties sunkių ligos metų, Elle nejučia persimaino. Iš Latvijos kilęs verslininkas sunkiai sirgo, o iki pat mirties šalia buvo žmona ir sūnus.
„Buvome be galo artimi. Ir dabar sunku kalbėti apie jo netektį. Jaučiu didžiulį liūdesį iki šiol. Žinote, neseniai besilankydami čia su sūnumi radome vyro ranka rašytus kalėdinius atvirukus mums. Atgimė daugybė gražių prisiminimų", - tramdydama ašaras pokalbį tęsia moteris.
Pasiteiravus, kaip gimė antroji jos santuoka, E. Martin-Grigaitis sako, jog nors iš pradžių viskas atrodė labai sudėtinga ir keista, vėliau įvykiai klostėsi natūraliai. Su būsimu savo vyru ji susipažino sugrįžusi į savo tėvų šalį. Tai buvo vienas pirmųjų jos čia sutiktų žmonių. „Esame pažįstami jau daugiau nei 18 metų. Kol vyras dar buvo gyvas, mes visi gražiai bendravome, draugavome, o atvykdavęs į Australiją Žilvinas apsistodavo mūsų namuose. Viskas pasikeitė tik mano vyrui mirus".
Elle neslepia, kad po vyro mirties jautėsi keistai namuose matydama kitą vyrą, mat neilgai trukus viešnagės atvyko Ž. Grigaitis.
„Aš ir jam pasakiau, kad man keista ir nejauku vyrui mirus matyti namuose jį, nors ir kaip seną bičiulį. Buvau neseniai tapusi našle, bet mintyse vis dar buvo velionis vyras. Visi mus pažinojo ir žinojo kaip darnią porą. Buvome ne tik mylimieji, bet ir draugai, kompanionai".
Ji sako, jog antroji jos santuoka labai skiriasi nuo pirmosios. Nebėra ir paaugliško įsimylėjimo. „Antrojoje santuokoje nėra tokios pagarbos, supratingumo. Viskas yra kitaip. Tai daugiau draugystė ir partnerystė.
Buvo labai keista pradėti naujus santykius, nes nemačiau kitų vyrų kaip vyrų, jei suprasite mane. Jie galėjo būti draugai, bet ne daugiau. Ir nors pažinojau Žilviną ne vienerius metus, viskas atrodė taip nauja. Tarsi per naktį mūsų draugystė pasikeitė. Kiekvienas žmogus nori turėti kompanioną gyvenime ir tai natūralu, bet netekus artimojo būna tikrai sudėtinga", - pasitaisydama plaukus toliau pasakoja ji.
Keliaujant ar leidžiant laisvalaikį išsiskiria ir sutuoktinių pomėgiai. Paplūdimiuose ar ilguose pasivažinėjimuose laiką mėgstančio leisti vyro ji nesupranta.
Pati E. Martin-Grigaitis laiką mieliau leidžia apsipirkinėdama, susitikdama su įdomiais žmonėmis, senomis draugėmis ar apžiūrinėdama meno dirbinius, architektūrą. „Tiesą sakant, manau, kad jis kartais galvoja, jog yra laisvas. Sunku išlaikyti bendrus dalykus gyvenant skirtingose šalyse".
Prisiminimų kupini namai
Daugybę metų puoselėtų namų Australijoje moteris taip pat neketina parduoti net ir ištekėjusi už lietuvio. „Tokių namų dar kartą jau neįpirkčiau ir ten tiek prisiminimus keliančių daiktų, meno dirbinių. Dievinu meną. Jau dairausi ir patalpų savo išsvajotai meno galerijai. Tik Vilniaus senamiestyje tai ne tik sudėtinga, bet ir labai brangu", - svajonę išduoda verslininkė.
Prieš 18 mėnesių susilaužiusi koją ji buvo priversta ilgai nejudėti. Aktyvų gyvenimo būdą mėgstančiai moteriai tai tapo tikra kančia. Tad negalėdama užsiimti mėgstama veikla ji ir pati pradėjo tapyti.
Nors pirmieji bandymai buvo nedrąsūs, tačiau dabar ji jau gali pasigirti įgyvendinusi keletos draugių sumanymus bei papuošusi savo namų sienas. „Blogiausia šio užsiėmimo dalis yra tik pasiruošimas tapymui, o vėliau teptukų ir kitų priemonių valymas", - nusijuokia Elle.
Iš pradžių daug vilčių į įrašų studiją „Big Screen Records" dėjusi verslininkė šou pasauliu kiek nusivylė, todėl daugiausiai jėgų šiandien skiria pelningam nekilnojamojo turto verslui ir būsimam svajonės įgyvendinimui. Nemažai pelno duoda ir velionio vyro paliktos filmų autorinės teisės. Supirkdama būstus Vilniuje ji juos renovuoja ir keičia. Ir nors save laiko tipiška darbomane, vis dar svajoja galbūt ne apie tokį pelningą, tačiau komercinio meno verslą.
„Su Žilvinu verslo nekursime. Tačiau tikrai turiu nemažai verslo planų pati. Noriu įgyvendinti seną svajonę, todėl šiandien turiu nemažai susitikimų su teisininkais, kitais savo sričių profesionalais.
Nemanau, kad turint galeriją galima puikiai uždirbti. Turbūt tai ir bus hobis bei malonumas".
Pramanyti turtai
Žavi moteris tikina, jog antraščių apie save taip pat neskaito ir man prasitarus, kad Lietuvoje ji yra laikoma milijoniere, tik linksmai nusijuokia: „Tikrai (juokiasi)? Galiu papasakoti neseniai įvykusią istoriją. Apsilankiau banke dėl asmeninio konsultanto, tačiau peržiūrėję mano sąskaitas darbuotojai pasakė, kad neturiu tiek pinigų, jog mane konsultuotų asmeninis bankininkas.
Tikrai manau, kad tokios kalbos yra juokingos. Niekada nesistengiu atrodyti geresnė nei esu. Esu tikroji Ellė ir gerai suprantu, kad negalima savęs aukštinti labiau už kitus. Ir milijonieriai gali viską greitai prarasti".
Nereikėtų nustebti ir pamačius ją troleibuse ar turguje. Paprasta ir komunikabili moteris nemato jokios problemos norimą vietą pasiekti viešuoju transportu ar apsipirkti vietiniame turgelyje. Tiesa, čia produktus ji dažniausiai perka kai susirenka draugai ar atvyksta šeimos nariai, mat gyvendama viena ji gaminti nenori.
Susirinkus artimiesiems iš Australijos atvykusi tautietė mielai juos pamalonina cepelinais, plokštainiu ar barščiais. Taip pat puikiai gamina ir indų ar kinų patiekalus. „Sūnus vis prašo cepelinų, kuriuos puikiai gaminu. Būtent dėl jų prieš penkerius metus Lietuvoje įsigijau bulvių tarkavimo mašiną.
Esu puiki kulinarė, nors su konditerija taip gerai nesiseka. Boyodo (pašnekovės sūnus, aut.past.) gimtadieniui bandžiau pagaminti tortą „Napoleonas", bet nepavyko. Sūnus įvertino tik pastangas (juokiasi)", - su šypsena prisimena E. Martin-Grigaitis ir tuo pat patikina, jog nors kitur žolė ir atrodo žalesnė, geriausiai ji jaučiasi tik Lietuvoje, su kuria ja sieja daug prasmingų dalykų.
