– Isacai, tau dar tik keturiolika, tačiau jau gali pasidžiaugti tokiais pasiekimais. Ar turėjai vaikystę?
– Taip! Aš ir dabar džiaugiuosi gyvenimu. Kaip ir visi, leidžiu laiką su draugais, lankau mokyklą, ruošiu namų darbus. Su draugais žaidžiu ledo ritulį, kaip ir dauguma Suomijoje (šypsosi).
– Ar turi daug tikrai nuoširdžių draugų?
– Keletą. Išmokau greitai pastebėti, ko žmogus iš tikrųjų siekia. Yra labai daug nenuoširdžių žmonių, kuriems rūpiu tik dėl to, kad esu atlikėjas. Vis tik turiu kelis draugus, kuriais tikrai pasitikiu 150 procentų ir dar būrį tokių, su kuriais leidžiu laisvalaikį.
– Kaip sekasi mokytis? Ar nenukenčia rezultatai?
– Anksčiau, prieš kokius metus, sekėsi tikrai nekaip. Bet dabar viskas tvarkoje, stengiuosi. Žinoma, kasdien daug laiko skiriu muzikai, be to, kad koncertuoju, dar ir mokausi. Nėra taip, kad vokalo pamokas lankyčiau kelis kartus per savaitę, tačiau retkarčiais tai darau. Iš tiesų manau, kad nėra tokio žmogaus, kuris viską mokėtų, todėl nuolatos reikia lavintis.
– Esi įrašęs dainą kartu su Tyga. Kaip jis Tave pastebėjo?
– Tai aš jį pasirinkau. Tiesiog turėjome dainą, kurią išsiuntėme keliems reperiams ir jie rinkosi. Tą dainą pasirinko net keturi atlikėjai, iš kurių vienas buvo Tyga, taigi aš jį ir pasirinkau. Buvo tikrai malonu dirbti. Žinoma, esu didelis jo gerbėjas, tačiau jį pasirinkau ne tik dėl to. Buvo labai smagu kartu dirbti.
– Ar planuose yra ir bendrų dainų su merginomis?
– (Juokiasi) Iš tikrųjų taip, tačiau dar nežinau, kokia tai bus mergina.
– Esi atlikėjas, o ar prisidedi ir prie dainų kūrybos?
– Pirmuosiuose dvejuose albumuose yra kitų žmonių rašytos ir kurtos dainos. Šiuo metu įrašinėju trečiąjį, kuriame bus ir mano kūrybos.
– Kiek žmonių dirba su Tavimi?
– Jei skaičiuosiu visus žmones, tai turbūt bus apie 200. Tačiau, kad ir šios kelionės metu, mane lydi tik artimiausieji: dvi prodiuserinės įmonės atstovės, tėtis ir vaikinas, grojantis sintezatoriumi.
– Ar šie žmonės Tau gali nurodyti: kaip elgtis, atrodyti ir kalbėti. Ar vis tik pats gali reikšti savo nuomonę?
– Dirbu su komanda, tačiau nuolatos tariamės. Nėra taip, kad man nurodinėja, o aš viską darau.
– Į Tavo koncertus susirenka daugiatūkstantinės minios žiūrovų. Koks jausmas stovėti ant scenos ir dainuoti tokiam būriui?
– Man nesvarbu, kokio dydžio auditorija mane stebi. Galiu dainuoti ir keliems šimtams ir mažiau. Man tiesiog patinka tai, ką darau. Nors, žinoma, dainuoti tokioms auditorijoms labai malonu (šypteli).
– Ar yra toks atlikėjas, į kurį norėtum lygiuotis?
– Man patinka Usheris, Justinas Timberlake'as ir daug kitų atlikėjų, tačiau aš noriu būti savimi.
– Dažnai esi palyginamas ir su Justinu Bieberiu. Ką manai apie tai?
– Patinka jo stilius, gerbiu jį, tačiau tikrai neseku jo pėdomis ir nenoriu būti su juo lyginamas. Kaip ir sakiau, noriu būti savimi, noriu būti Isacu (šypsosi).
– Ar teko girdėti kokios nors lietuviškos muzikos?
– Žinau vieną, klausiau jo ir patiko. Yra toks atlikėjas – SEL. Iš tikrųjų, tai vienintelis žmogus iš lietuviškos muzikos pasaulio, kurį žinau.
– Europoje labai populiaru savo muzikinį kelią pradėti „Eurovizijos“ scenoje. Ar šis konkursas yra įrašytas Tavo ateities planuose?
– Tai ne mano stiliaus konkursas. Aš jau turiu šiokią tokią gerbėjų minią, tikiu jais ir viliuosi, kad jų tik daugės. Nenoriu kovoti muzika. Muziką reikia atlikti širdimi, o ne varžytis dėl to.
– Kalbi apie gerbėjus, kurių minia iš tiesų įspūdinga. Vien socialiniame tinkle „Instagram“ Tave seka daugiau nei 420 tūkstančių sekėjų. Ar bendrauji su jais, o gal kas nors padeda tvarkyti ir vis pildyti socialinių tinklų anketas nuotraukomis bei įrašais?
– Ne, su savo gerbėjais bendrauju pats. Feisbuke dažniausiai skelbiu aktualią informaciją apie pasirodymus ar panašiai, „Instagram“ anketoje keliu gražias nuotraukas, „Snapchat“ programėle su gerbėjais dalinuosi akimirkomis, kurios man pačiam yra tiesiog smagios, kad jie žinotų, kur esu ir ką veikiu, o „Twitter“ anketoje kalbuosi su gerbėjais ir draugais. Viską spėju pats.
Nors būna, kad kartais kas nors iš prodiuserių įkelia kokią nors informaciją apie pasirodymus į mano feisbuko anketą, tačiau tokius įrašus jie pažymi specialiu ženklu, kad visi žinotų, kas tai įkėlė mano vardu.
– Kaip viską spėji?
– Juk tai paprasta, pasiimi mobilų telefoną ir tiek (juokiasi).
– Ar visuomet, nuo pat mažų dienų, svajojai apie atlikėjo karjerą? O gal turi ir planą B?
– Šiuo metu stengiuosi gerai mokytis, kad galėčiau siekti ir aukštojo mokslo. Niekada nežinai, kada to prireiks. Jei kažkas nepavyks, galbūt kursiu kokį nors verslą... O būdamas mažas svajojau tapti policininku! Tol, kol supratau, kad noriu būti dainininku...
– Esi jaunas, o pramogų pasaulyje yra labai daug pagundų: vakarėliai, merginos, alkoholis ir kiti negeri dalykai. Ar nebijai paslysti?
– Ne, nes jei paslysiu, mano tėtis tikrai neapsidžiaugs (juokiasi). O jei rimtai, tikrai kartais būna sunku, kai matai tokį pasaulį aplink ir negaliu neigti, kad nekyla kažkokių pagundų. Nors tikrai dar nevartoju alkoholio ir panašiai. Bet vis tik, žiniasklaidoje šie vakarėliai vilioja daug labiau nei juos pamačius iš tiesų.
