Vilniaus čigonų taboras, pasak Radžio, didžiulė gėda ir lietuviams, ir romams. Čigonai privalo būt turtingi, rengtis gražiai, dabintis auksu ir dainuoti.
„O Vilniaus taborą reikia griauti velniop“, – įsiaudrinęs kalba Radži.
LNK infošou laidos KK2 laidos žurnalistų paakintas, dainininkas nutaria akis į akį susitikti su tautiečiais, pažvelgti į pragaro dugną, narkomanų, vagių, nusikaltėlių irštvą ir kvaišalų mirties fabriką. Pirmą kartą Vilniaus čigonų tabore apsilankiusio Radži įspūdžius parodys KK2.
Tik išlipęs iš mašinos, Radži nevynioja žodžių į vatą.
„Senelis pats buvo pasakęs: kas gyvena Vilniuje, kokie čigonai? Valkatos. Jie neturi jokio išsilavinimo, jie nieko nenori, narkotikais užsiėminėja. Ukrainoje to nėra, mano senelis yra išsilavinęs ir jo giminė lanko mokyklas“, - sako Radži.
Šiose lūšnose gyveno ir Raisa Aleksandrovič, tačiau Radži su mama matydavosi ne tabore, o kalėjime. Vaizdai tabore Radžiui priminė pokario laikus - nėra kelių, vandentiekio, elektros, kuri čia vagiama jau trečią dešimtmetį.
Buvo toks filmas „Taboras žengia į dangų” - apie čigonų tradicijas, kultūra, klajoklišką gyvenimo būdą. Kur žengia šis – lietuviškas taboras? „Į pragarą“, – įsitikinęs Radži.
