Jurijus Veklenko: jei įsimyliu, iškart krentu galva žemyn

„Labai lengvai įsimyliu. O jei įsimyliu, iškart krentu galva žemyn. Kartais per greitai. Puikiai žinau tą stiprų jausmą, kai pamatai ir supranti..." – atvirai LNK laidoje „Nuo... Iki..." šį trečiadienio vakarą prisipažins Jurijus Veklenko, skelbiama pranešime spaudai.

Visgi po pergalės „Eurovizijos" atrankose jo žvilgsnis griežtai koncentruojasi tik į muziką ir į laukiantį pasirodymą Izraelyje. Pasak Jurijaus, bent jau kol kas meilei laiko čia visai nėra.

„Šiuo metu būtų labai nesąžininga kažkam atsiduoti, nes aš to negalėčiau padaryti. Ta mergina turėtų dabar rungtis tarp manęs ir muzikinės karjeros. O dabar muzikai esu labai užsidegęs ir labai to noriu", – sakys dainininkas.

Tokį nuoširdų ir sąžiningą požiūrį į santykius, moterį, šeimą Jurijui įskiepijo mama Svetlana. Dar būdamas visiškai mažas dainininkas neteko savo tėvo, jo net neatsimena. Tačiau, kaip pats sako, mama jam sugebėjo atstoti viską.

„Ji labai puikiai susitvarkė dirbdama per kelis darbus. Už tai esu jai beprotiškai dėkingas ir būsiu dėkingas visą gyvenimą. Viską, ką aš pasiekiau, dedikuoju jai, nes jeigu ne ji, aš nieko ir neturėčiau", – jautriai kalbės J. Veklenko.

Mama buvo ta, kuri Jurijumi tikėjo visame jo kelyje, net tada, kai, atrodė, jam reikia nustoti dainuoti, kai pasitikėjimas buvo visiškai sugriautas. Būtent dėl jos Jurijus šiandien stovi scenoje.

„Aš pradėjau klausyti žmonių, tikėti kitų nuomone, kurie sakė, kad „nelabai tau čia sekasi, nelabai tu šokti moki, Lietuvai reikia šokti, dainuoti šokant, ko tu stovi vietoje, niekam neįdomu tavo lyrinė pusė". Aš buvau prisiklausęs tokių nuomonių ir žmonių, kurie visai kitaip suprato mano viziją, ko aš noriu. Aš jais patikėjau ir daug metų neleidau sau parodyti tikrosios savo pusės", – prisipažins jis.