„Jau studijų metais ieškojau galimybės dirbti banke. Tačiau gavus pasiūlymą supratau, kad negaliu to suderinti su mokslais. Be to, mokslai buvo Kaune, o darbas Vilniuje. Todėl teko atsisakyti pasiūlymo . O kai baigiau mokslus, šis darbo pasiūlymas jau buvo užimtas, tad teko palaukti ir nusprendžiau išvykti į užsienį padirbėti“, – savo istorija dalinasi dalyvis. Tuo metu vaikino keliai pasuko į tautiečių pamėgtą Londoną ir ten mėgino ieškoti savo laimės.
Tačiau, regis, viskas nesiklostė kaip iš pypkės. Planavus greitai įsidarbinti visą mėnesį nerado darbo, todėl glaudėsi pas pažįstamus ir draugus: „Namų savininkai sužinoję, jog apsistoju jų namuose – vydavo lauk. Tad vietos turėdavau ieškoti kitur. Darbą susirasti taip pat nebuvo lengva. Agentūroms nepasiūlius darbo tiesiog eidavau per gatves ir ieškojau kitų variantų.“
Galiausiai istorijos herojus surado darbą. „Dirbau kur papuolė. Ir fabrike, ir gatves teko valyti. Juodo darbo tikrai ragavau“, – šypsosi pašnekovas. Vytenis tikina, jog per dieną dirbdavo net po 14 valandų.
Visgi vaikinas džiaugiasi gyvenimo išmoktomis pamokomis. Jis suprato, jog tik sunkaus ir kartais alinančio darbo dėka galima pasiekti aukštumas. Anot Vytenio, tuo vadovaujasi tiek savo kasdieniniame darbe, tiek dainavime: „Niekas kitas tau nepadės ir nieko neatneš. Viskas tik mūsų rankose.“