Aikštę kūrė vien pajūrio regiono architektai, inžinieriai ir kiti specialistai. Palangos meras Šarūnas Vaitkus sako, kad ilgą laiką tik vasarą šiai vietai gyvybės suteikdavo atrakcionai vaikams, o norėjosi, kad kurortinė gyvenvietė būtų patraukli ne tik šiltuoju metu sezonu. Tad pasitelkus architektus nuspręsta, kad nuo šiol gyvenvietėje bus išskirtinė erdvė, kurioje užteks vietos ir pailsėti norintiems senjorams, ir niekada pramogų neatsisakantiems mažiesiems.

Pajūrio kalvas, kopas ir augmeniją atspindinti aikštė, anot mero Š. Vaitkaus, rodo, kad per penkerius metus Šventoji akivaizdžiai kinta, investicijos leidžia pajūrio gyvenvietei tapti vis labiau patrauklia tiek svečiams, tiek senbuviams ir naujakuriams.

„Šventoji niekada neturėjo centrinės aikštės, kur žmonės rinktųsi į renginius. Iki šiol renginiai vyko prie uostelio arba pagrindinėje gatvelėje. Tad su Šventosios bendruomene sugalvojome, kad šis sklypas būtų išnaudotas ne kokioms pastatų statyboms, o kad atsirastų viešoji, kultūrinė erdvė, kur galima būtų susitikti, švęsti. Čia vyks koncertai. Ši aikštė kartu su statiniu bus perduota Kultūros ir jaunimo centrui, jie čia vykdys edukacines programas vaikams, bus skaityklėlė, kavinukė, kad ta aikštė būtų gyva. Be to, viena pastato siena bus išnaudota filmams rodyti, o visas pastatas pritaikytas kaip stacionari scena“, – sako Š. Vaitkus.

Meras dalijasi, kad siekis sukurti pilną gyvybės aikštę išsipildė dar nė nepaskelbus atidarymo.

„Užteko nuimti aikštę juosiančias tvoras ir aikštėje jau buvo pilna žmonių. Vaikai tuoj subėgo ant batutų, žaidimų, žmonės atėjo pasisėdėti ant suoliukų. Net ir be atidarymo aikštė tapo gyva“, – šypsosi Š. Vaitkus.

Aikštę kūręs Mantas Daukšys sako, kad bet koks apleistas ir tuščias daiktas liūdina, tad nuspręsta sukurti tokią aikštę, kurioje būtų viskas – nuo automobilių stovėjimo aikštelės iki nemokamų pramogų.

„Aikštėje yra atskira erdvė senjorams ir atskira erdvė vaikams. Netrukus aikštėje atsiras ir laikrodis, kuris gamintas su kuršiškais motyvais. O tie motyvai yra vietoje čia, Šventojoje gyvenusios močiutės raštuose, tad jis buvo užfiksuotas ir aikštėje atkartotas. Tai mūsų krašto istorija, juk tai Livonijos dalis, kuri tik prieškariu tapo Lietuvos dalimi. Tad Šventosios kuršiškoji praeitis vietos bendruomenėje labai gyva. Kartu su jais ir atradome tą sprendimą, kad ornamentai tą savastį pabrėžtų ir būtų įdomu atvykėliams“, – pasakoja architektas.

Anot aikštės kūrėjo, paprastai aikštės pritaikomos politiniam gyvenimui, o čia nesinorėjo pamiršti visų gyvenvietės žmonių, nuo vyriausio iki mažiausio. Šiltuoju metų laiku po atviru dangumi netrukus bus įkurdintas šokantis ir dainuojantis fontanas, kuris sukurtas kaip mini labirintas. Šaltuoju metų laiku paviljone vyks edukacinės programos, renginiai. Toje pačioje vietoje numatyta ir vieta Kalėdų eglei, tad traukos centru aikštė bus ištisus metus.

Anot Palangos mero, netrukus, dar šiais metais, planuojami ir Šventosios uosto infrastruktūros tvarkymo darbai. Š. Vaitkaus žiniomis, apie 80 procentų lietuvių keliauja pailsėti į pajūrį, tad vos 25 kilometrų lietuviškų pajūrio paplūdimių norisi padaryti kuo patrauklesnius ir patogesnius visiems.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (41)