Liepos 19–23 d. Ajačo mieste Korsikos saloje vykusios „AIDA Cormorant Depth Challenge“ varžybos sulaukė nemažo atletų susidomėjimo. E. Trečiakauskaitė nėrė Tarptautinės kvėpavimo sulaikymo vystymo asociacijos (AIDA) pripažįstamoje CWT (constant weight, angl.) disciplinoje, kurioje dalyvavo dar 20 atletų.
Kaunietė pasiekė pasirinktas 26, 28 ir 30 m gylio žymas – tokie rezultatai minėtoje disciplinoje tarp lietuvių moterų užfiksuoti pirmą kartą. Pasaulio moterų rekordą prieš porą mėnesių pagerino Zecchini Alessia, Filipinuose panėrusi į 123 m.
Kaip sufleruoja CWT disciplinos pavadinimas, atletas į pasirinktą gylį leidžiasi palei virvę, irdamasis kojų plaukmenis, o balasto svoris nėrimo metu negali būti keičiamas. Laisvajam nardytojui taip pat draudžiama traukti save žemyn virve – ją galima įsikibti tik kartą, sukantis kilti į paviršių. CWT yra plačiausiai praktikuojama iš 10-ies AIDA pripažįstamų kvapo sulaikymo disciplinų, tačiau oficialių lietuvių moterų rekordų iki šiol organizacija nebuvo registravusi.
– Ką tik paeiliui pasiekėte tris nacionalinius Lietuvos rekordus, kaip jaučiatės? – paklausėme Eisvės.
– Jaučiuosi stipriai ir užtikrintai įžengusi į šį sportą kaip atletė. Planas buvo ne tik pasiekti užsibrėžtus rezultatus, bet ir kiekvieną nėrimą gilyn padaryti kuo geriau iš technines pusės. Žinoma, pasitaikė klaidų, gavau naujų įžvalgų. Suplėšiau plaukmens tvirtinimą prie kojos likus minutėms iki nėrimo. Bet didžiuojuosi savo užtikrintumu, ryžtu, ne tik fiziniu, bet ir psichologiniu pasiruošimu.
– Kaip nutiko jūsų minėtas incidentas? Ar nekilo minčių atšaukti planuotą nėrimą?
– Prieš pradedant oficialų varžybų nėrimą galima atlikti apšilimo nėrimą ant tam paruoštų bujų (angl. buoy). Man besidedant ląstą suplyšo tvirtinimas prie kojos. Grįžusi prie valties įspėjau apie situaciją trenerį. Jau galvojau, nėrimo tą dieną nedarysiu. Varžybos vyko penkias dienas, todėl žinojau nėrimą galinti pakartoti kitą dieną.
Bet esu be galo dėkinga, nes treniruojuosi su nuostabiais žmonėmis, Prancūzų čempionų komanda – viena jos sportininkių man paskolino plaukmenį. Laisvojo nardymo įranga yra ne tik delikati ir brangi, bet dažnu atveju sukurta asmeniškai žmogui. Plaukmuo sukuriamas pagal individualius pėdos išmatavimus, taip pat ir kostiumas. Todėl gauti kito žmogaus įrangą ir pasitikėjimą yra labai didelis gestas.
– O kuo skiriasi mono plaukmuo, kurį naudojote varžybose, nuo atskirų plaukmenų, kuriuos dažniau matome žmones naudojant laisvalaikiu?
– Plaukmenys yra dviejų tipų: mono plaukmuo, apimantis abi kojas ir sujungiantis jas į vieną tarsi uodegą, ir du plaukmenys, maunami ant kojų atskirai. Laisvasis nardymas skirstomas į keturias disciplinas. Dviejose iš jų naudojami plaukmenys, kitose dviejose – ne. Varžybose kiekvienas dalyvis paskelbia, kurioje disciplinoje dalyvaus ir kokio rezultato sieks. Nuo to priklauso, koks pasiruošimas ir kokia įranga yra reikalingi.
– Laisvasis nardymas – kas tai? Ir kuo jus sudomino ši sporto šaka?
– Laisvasis nardymas yra vienas retesnių sportų. Paprastai pasakius, tai nėrimas į gylį sulaikius kvėpavimą. Tačiau ši sporto šaka turi labai daug ypatumų, kuriuos palaipsniui galima išmokti. Susidomėjau laisvuoju nardymu labai natūraliai – visada mėgau vandenį. Esu netgi gimusi vandenyje, tad mėgau tiek plaukimą, tiek nardymą su įranga, kol sužinojau apie laisvąjį nardymą.
Sportas ypač patraukė, nes čia labai svarbi psichologinė ištvermė. Viena yra ištreniruoti kūną, bet protas irgi turi būti itin stiprus, nes gelmėje esu pati viena, labai svarbu mokėti tinkamai nukreipti savo protą. Todėl laisvasis nardymas ir traukia – mokausi tobulėti, stiprinu kūną bei protą. Tai taip pat yra sportas, kuriame labai svarbu išmokti kontroliuoti energiją ir atsipalaiduoti.
– Kokio fizinio pasirengimo reikia norint užsiimti laisvuoju nardymu?
– Pasirengimas reikalingas įvairus. Asmeniškai pratinau raumenis veikti anaerobinėmis sąlygomis. Tai įvairūs jėgos pratimai, kai tarpiškai ir paskaičiuotai sulaikomas kvėpavimas. Jie reikalingi, kadangi neriant gilyn raumenyse susikaupia pieno rūgšties, kuri gali apsunkini nėrimą. Todėl šis pasiruošimas ypač svarbus.
Laisvasis nardymas, kaip minėjau, skirstomas į keturis skirtingus stilius. Kiekvienai disciplinai reikia treniruotis baseine, kad išmoktum paskirstyti energiją ir nėrimą atliktum teisingai. Yra dar daug kitų detalių, kaip specialūs kvėpavimo pratimai, padedantys neriant sulyginti slėgį ausyse, ir panašiai.
– Kiek laiko jau užsiimate nardymu ir kaip reguliariai treniruojatės? Kur tai darote?
– Galėčiau sakyti, kad užsiimu nuo gimimo, nes būdama kūdikis nardžiau baseine. Bet rimtai varžyboms pradėjau sportuoti šiais metais. Išbandžiau laisvąjį nardymą prieš kelerius metus, bet nuo šių metų vasario kiekvieną savaitę reguliariai treniravausi baseine, sporto salėje ir atvirame vandenyje. Pagrindinė treniruočių vieta šiuo metu yra Gibraltaras ir Barbate Ispanijoje.
– Ar daug moterų užsiima šiuo sportu ir ar jis apskritai populiarus Lietuvoje? Kaip manote, ar po jūsų pasiekimų daugiau moterų susidomės laisvuoju nardymu?
– Laisvuoju nardymu užsiima daug moterų iš įvairių pasaulio šalių. Vyrai ir moterys vandenyje ir šiame sporte turi itin panašius sugebėjimus, fiksuoja nedaug nutolusius rezultatus. Mano treneris mėgo paskatinti treniruočių metu: „Vandenyje mes esame vienodi“. Tačiau Lietuvoje šis sportas nėra populiarus. Tikiu, kad pasidalinusi savo istorija sudominsiu daugiau žmonių ir įkvėpsiu tiek vyrus, tiek moteris išbandyti laisvąjį nardymą.
– Kaip atrodo laisvojo nardymo varžybos? Kokių tipų rungtys organizuojamos?
– Kiekvienas dalyvis iš pradžių paskelbia kategoriją, kurioje ners ir savo numatomą gylį varžybų dienai. Kiekvienam paruošiama ir į nurodytą gylį nuleidžiama virvė. Atletas turi atlikti nėrimą iki nustatyto gylio, pagriebti ten kabančią kortelę ir pargabenti ją į paviršių. Tuomet privalo nepriekaištingai atlikti paviršiaus protokolą ir teisėjas įvertina rezultatą: balta kortelė – nėrimas užskaitytas, geltona – įvykdyta klaidų, raudona – atletas diskvalifikuojamas ir jo rezultatas anuliuojamas.
Varžybos yra itin tylios ir ramios. Kiekvienas sportininkas stengiasi nuraminti protą ir visi dalyviai tai gerbia. Kadangi varžybos vyksta vandenyje, vieninteliai stebėtojai yra kiti atletai, teisėjai, medikų ir saugumo komandos, atkakliai vykdančios saugumo protokolą kiekvieno nėrimo metu. Man ypač patiko varžybų atmosfera. Tai nėra adrenalino banga, atvirkščiai – maksimalus susikaupimas ir atsipalaidavimas tam, kad nėrimas pavyktų.
– Ar buvo situacijų, kuriose prireiktų gelbėtojų, medikų pagalbos?
– Ne, per visas penkių dienų varžybas nebuvo situacijos, kuomet reikėtų medikų. Tačiau jie visada budėjo šalia, gretimoje valtyje, pasiruošę padėti.
– Ar yra apribojimų priklausomai nuo sportininko lyties? Jei taip, kokie jie vyrams ir moterims?
– Taisyklės tiek vyrams, tiek moterims yra vienodos.
– Kokius sau keliate tikslus po Korsikoje įvykusių varžybų?
– Tikslus padeda išsikelti mano treneris, nes jis geriau gali numatyti progresą. Jau turiu veiksmų planą iki 2024 metų kovo. Numatytas pasiruošimas varžyboms ir treniruočių ciklas, prasidedantis po dienos pertraukos sugrįžus iš dviejų savaičių treniruočių Korsikoje. Taip pat ketinu ruoštis dviem disciplinoms, iki šiol treniravausi tik mono plaukmens kategorijoje.
Nardymas yra didelė dalis mano gyvenimo. Tai geriausias dalykas, kokį tik įsivaizduoju galinti veikti. Todėl vienas tikslų – įgyti papildomų rėmėjų siekiant naujų rezultatų, nes laisvasis nardymas tampa pagrindine mano veikla. Ir daugiau žmonių supažindinti su povandeniniu pasauliu – tai yra nuostabi ir itin svarbi mūsų pasaulio dalis.
