Panevėžio rajono miškuose – gausybė baravykų ir voveraičių
Grybavimą Lietuvoje drąsiai galima vadinti populiaria pramoga – užtenka pažiūrėti į milžinišką grybautojų grupių feisbuke aktyvumą, kuriose kasdien dalinamasi laimikių nuotraukomis iš įvairių šalies vietovių. Šįkart pasidairėme, kokios nuotaikos tvyro grybautojų grupėje, apimančioje beveik 40 tūkst. narių. Pastarosiomis dienomis čia raibsta akys nuo vaizdų, kuriuose – šimtais baravykų nukloti stalai ir pilnutėlės pintinės.
Praėjusią savaitę Panevėžio rajone, Žaliojoje girioje su vyru grybavusi Vaida namo parsivežė įspūdingą baravykų pulką. „Pasportavom su vyru nuo ryto iš dūšios“, – feisbuko grybautojų grupėje rašė moteris, dalindamasi gausaus laimikio nuotraukomis. Čia pat ji pridūrė, kad grybų paieškos viso užtruko 6 valandas. Vis dėlto, akivaizdu, kad poros laikas nepraėjo veltui.
Moteris juokiasi, kad jos vyras, matyt, užuodžia tas vietas, kuriose yra grybų – juk išties ne kiekvienam pavyksta iš miško grįžti su pilnais krepšiais. O idėjų, ką daryti su šimtais grybų, Vaidai netrūksta.
„Rinkome tik baravykus. Aš dar voveraičių pasirinkau, nes jas mėgstu virtas, pakepintas su šviežiomis bulvėmis. Iš baravykų darau trintą sriubą, dalį džioviname, ruošiame Kalėdoms patiekalus. Dažniausiai tai būna naminiai virtinukai su džiovintais baravykais, įvairios silkės. Žinoma, nemažai išdaliname giminėms, kaimynams“, – pasakoja Vaida.
Varėnos miškai šeimą apdovanoja šimtais baravykų
„Pasirodo, grybų yra“, – toje pačioje grybautojų grupėje paskelbė Valdas, praėjusią savaitę Dzūkijos miškuose su šeima vieno pasivaikščiojimo metu surinkęs net 183 grybus.
„Šiuos grybus rinkome keturiese. Jei ne mano sužadėtinės tėvai, po mišką būtume vaikščioję tuščiais kibirais. Baravykus rinkome Dzūkijoje, Varėnos miškuose. Vėliau kasdien toje pačioje vietoje jie dar surinkdavo po 50 ir daugiau baravykų. Jie tikri baravykautojai“, – džiaugiasi vyras.
Vis dėlto, jis pastebi, kad šie metai grybautojams Varėnoje yra sudėtingesni.
„Šiemet grybauti Varėnoje vis sunkiau dėl dviejų priežasčių.. Pirmoji – lietaus stoka. Miškai sausi ir dosnios grybingos vietos yra reta. Antroji – plyni miškų kirtimai. Ten, kur anksčiau būdavo grybavietės, dabar vėjas pusto smėlį. Dykviečių vis daugiau ir daugiau, tad grybavimas virsta egzotika“, – aiškina Valdas.
Paklaustas, ką ketina daryti su įspūdingu laimikiu, vyras atsako, kad grybus šeima džiovina arba atšaldo.
„Mažoji dalis jų atsiduria ant stalo jau tą pačią dieną. Baravykus labai vertina užsienio draugai. Jiems tai prabangos patiekalas. Tiesa, ruošiami pas juos jie kitaip. Niekada neverda. Išvirti jie praranda išskirtines skonio savybes. Pasirodo, joks save gerbiantis restoranas taip baravykų negadina“, – sako Valdas.
Grybautojus džiugina ne visi rajonai: aptinka daug sukirmijusių grybų
Ne ką mažiau grybautojams sekasi ir Širvintų rajone. Čia, Žaliosios girioje, taip pat netrūksta baravykų ir kitų grybų. Štai, grybauti mėgstanti Henrika į šią vietą sugrįžta dažnai ir grybautojų grupėje dalinasi pilnų pintinių nuotraukomis.
„Grybauju beveik kasdien, randu visokių grybų. O ką ruošti iš grybukų, tai jau priklauso nuo virėjos fantazijos“, – sako moteris.
Tiesa, kai kurie grupės nariai įspėja, kad didelė dalis miškuose sutinkamų grybų būna peraugę, sukirmiję, todėl reikia būti atidiems – jei ne šios negandos, turbūt nuotraukose matytume dar įspūdingesnius laimikius. Pasirodo, dažnam grybautojui nemažą dalį grybų tenka palikti miške, pastebėjus, kad jie jau sukirmiję ar peraugę.
Štai, Tauragės rajone grybavusi Sandra rašo, kad dėl šių priežasčių tik penktadalis pastebėtų baravykų parkeliavo i namus. Taip pat ji pastebi, kad raudonikiai šiose vietovėse dar tik pradėję dygti, todėl yra mažyčiai. Šilutės rajone grybavusi moteris taip pat perspėja, kad didžioji dalis sutinkamų grybų – sukirmiję.
Grybautojai pastarosiomis dienomis taip pat dalinasi pilnomis grybų pintinėmis iš Biržų, Kauno, Pasvalio, Šiaulių, Akmenės rajonų.
