Pietų metu Tadas (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas) su šeima iš pliažo patraukė J. Basanavičiaus gatvės link. Čia, kaip sako jis, keturių asmenų kompanija nutarė papietauti ir užsuko į čia pat esantį „PJazz“ restoraną.
„Vaikai buvo išvargę, neturėjome daug laiko ieškoti vietos, kur pavalgyti, todėl stojom ten, kur papuolė. Dėl restorano maisto skųstis negaliu, bet ir ne apie tai čia dabar noriu pakalbėti. Pavalgėm, paprašėm sąskaitos už maistą ir, kaip ir visi, prieš išeinant užsukome į restorano tualetą. Ant durų radome užrašą, kad ne klientams tualeto kaina, įsivaizduokite, 4 eurai! Už tokią sumą pusė picos išeina. Virš visko“, – laiške stebėjosi jis.
Jis svarstė, kad taip restoranas bando pasipelnyti – jei žmonės nenori mokėti už tualetą, sėda valgyti ir užsisako tikrai brangesnius patiekalus nei kainuoja tualeto paslauga.
„Pamato kainą, akys ant kaktos iššoka ir tada arba pyksta, arba sėda valgyti. Jei reikalas prispyrė, tikrai nebėgs žmogus dabar pigaus tualeto ieškoti, tai neturi kitos išeities ir sėda valgyti arba krapšto piniginę. Verslas iš to tik ir lošia. Suprantu, jei suma būtų euras ar du, bet keturi?“ – stebėdamasis klausė Tadas.
Restorano atstovė pateikė paaiškinimą
Nusprendėme pasidomėti, kokie yra tikrieji verslo motyvai. Restorano vadovė su „Delfi“ redakcija bendravo maloniai ir noriai išdėstė argumentus, kodėl maitinimo įstaiga priėmė sprendimą prašyti 4 eurų iš pašaliečių, čia užsukančių tik gamtinius reikalus atlikti. Pasak jos, tai – strateginis sprendimas, padėsiantis valdyti srautus, nes norinčių pasinaudoti restorano tualeto paslaugomis itin daug.
„Šioje vietoje niekas nebando nei pasipelnyti, nei kažko kito daryti. Mūsų restoranas yra prie batutų parko, prie apžvalgos rato, netoli tilto. Mes tapome viešuoju tualetu. Neįmanoma tiesiog: nuolat eilės ir purvina. Tai priėmėme sprendimą tokį vien todėl, kad žmonės neitų, sakykime taip. Restoranas yra didelis, talpiname kelis šimtus svečių ir dėl nesibaigiančių srautų negalime užtikrinti švaros. Be to, norime, kad mūsų svečiams nereikėtų ilgai laukti eilėse. Todėl ir yra labai didelė kaina, nes negali žmogui tiesiog sakyti, kad ne, neleisiu, tai šis sprendimas yra tarytum toks mandagus būdas atbaidyti.
Nesulaukiame pasipiktinusių, barmenai ateinančius žmones koordinuoja, kaip aš sakau – jiems čia gaunasi lyg ir tokie arbatpinigiai. Nieko per daug mes su jais nediskutavome, tiesiog sumažėjo tas srautas ir tiek. Nedrįsta gal žmonės nieko sakyti – pasižiūri gal ir išeina. Jeigu man reikėtų užeiti į tualetą ir nebūtų kur, tai aš tikrai neičiau į restoraną, nebūdama jo svečiu – nepatogu. Juk į svečius neini pas kažkokį nepažįstamą žmogų pasinaudoti tualetu, kai eini pro šalį, nes tau prireikė. Ir čia tas pats.
Vadinasi, čia tualetų tikrai trūksta ir reikėtų į tai atkreipti dėmesį, nes tikrai problema didelė, įsivaizduokite, su vaikais iš batutų parko, apžvalgos rato, nuo jūros einant užsuka, mes neprivalome jų priimti, nesam viešasis tualetas“, – sako „PJazz“ restoranus valdančio UAB „Verus Gustus“ tinklo direktorė Vilma Packevičienė.
