Pieno tarybos pirmininkas renkamas metams rotacijos principu iš pieno gamintojų, perdirbėjų, valstybės institucijų atstovų. Šįkart eilė vadovauti Pieno tarybai atėjo perdirbėjams. Pieno tarybos pirmininku vienbalsiai išrinktas AB „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa. Jis pakeitė iki šiol Pieno tarybai vadovavusį Žemės ūkio ministerijos atstovą Rimantą Krasuckį.
Padėtis pieno rinkoje
Situaciją pieno rinkoje apžvelgė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys. Aptardamas pasaulines pieno rinkos tendencijas, A. Gapšys pažymėjo, jog žaliavinio pieno gamyba auga, o supirkimo kainos mažėja.
„Pieno produktų vartojimo pasaulyje tempai mažesni nei gamybos. Pieno produktų Rusijoje ir Kinijoje importuojama mažiau, palyginti su praėjusiais metais. Kai Rusija paskelbs importo draudimą Ukrainai, pieno perteklius dar išaugs, – teigė A. Gapšys. – Lietuvoje pieno produktų vartojimas per dešimtmetį pakilo nežymiai, apie 10 proc., eksportas mažėja, kaip ir lietuviškų produktų įtaka vidaus rinkoje. Neproporcingai mažėja žaliavinio pieno ir mažmeninės pieno produktų kainos“.
Kalbant apie pieno supirkimo kainas ES šalyse, jos visur krito. Palyginti 2015 m. rugsėjį su 2014 m. vasariu, Lietuvoje kainos krito daugiausiai, net 45,6 proc., Latvijoje - 41,6 proc., Estijoje – 43,7 proc. Mažiausiai kainos krito Suomijoje – 16,6 proc. Vidutiniškai ES supirkimo kainos krito 25,1 proc. Pasak A. Gapšio, kainos nebeturėtų mažėti, turėtų pradėti nežymiai kilti.
A. Gapšys aptarė parduoto pieno kiekio pasiskirstymą pagal ūkio dydį, pažymėdamas, jos apie 69 proc. pieno pagamina ūkiai, turintys 15 ir daugiau karvių, 16 proc. pieno pagamina ūkiai, laikantys 1–5 karves ir 15 proc. ūkiai, laikantys 6-14 karvių. Apibendrindamas pieno ūkio finansinius rodiklius, A. Gapšys pabrėžė, jog nežiūrint to, kad paskutinius 6 metus pieno ūkių veikla buvo nuostolinga, tačiau tiesioginių išmokų sąskaita ūkiai gavo nedidelį pelną.
Karvių šėrimas ir jų duodamo pieno kokybė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius veterinarinei medicinai ir gyvulininkystei Antanas Sederevičius pristatė taikomojo tyrimo „Karvių pieno riebalų rūgščių (sočiųjų ir nesočiųjų) sudėties tyrimai bei rekomendacijų dėl žaliavinio pieno kokybės gerinimo pateikimas“. Mokslininkas pažymėjo, jog pastaraisiais metais pasaulyje vykdomi tyrimai, kuriais siekiama išaiškinti gyvūninių maisto produktų, ypač gaunamų iš galvijų, cheminės sudėties pakitimus, kurie atsiranda dėl skirtingų šėrimo sąlygų.
Galvijų piene yra riebalų komponentų, kurie daro teigiamą poveikį žmogaus sveikatai, neleidžia pasireikšti kai kuriems susirgimams. Taikant atitinkamą šėrimą, galima kontroliuoti fiziologiškai reikšmingų žmogaus sveikatai sočiųjų ir nesočiųjų riebalų rūgščių kiekį piene. Pasak mokslininko, itin ryškiai pieno kokybė pagerėja papildžius pieninių karvių racionus rapsų išspaudomis – padidėja nesočiųjų riebalinių rūgščių kiekis piene.
„Kai kurios valstybės jau šiandien nustato šių komponentų kiekių reikalavimus pieno produkcijai. Lietuvoje tokių tyrimų atlikta mažai, todėl šis mokslinis darbas leis detalizuoti Lietuvoje gaminamo pieno kokybinius rodiklius, padidins jo prekinę vertę ir konkurencingumą eksporto rinkose“, – akcentavo A. Sederevičius.
Kaip veikia įstatymas
Žemės ūkio ministrės teiktas Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas, turintis padėti stabilizuoti padėtį rinkoje, įsigaliojo nuo šių metų rugpjūčio 1 d.
Už įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą yra atsakinga Rinkos reguliavimo agentūra (RRA). Žemės ūkio ministerija pavedė RRA iki metų pabaigos patikrinti visus 72 registruotus pieno supirkėjus. Šiuo metu jau patikrinta 59. Pasak RRA atstovų, dažniausiai nustatomas pažeidimas, kai taikomos skirtingos kainos tai pačiai pieno gamintojų grupei. Kitas dažnai pasikartojantis pažeidimas yra tas, kad keičiamos sutarties sąlygos, neišlaikant 30 dienų termino. Anksčiau dažnai pasitaikydavo atvejų, kai žalią pieną supirkdavo be sutarčių, tačiau tendencijos tokios, kad kuo toliau, tuo mažiau aptinkama įvairių pažeidimų. Rezultatas toks, kad įstatymas veikia, ir atsiranda vis geresnis ryšys tarp pieno gamintojų ir perdirbėjų.
