Daugiau baimės, nei žalos
Nitratai – tai tam tikri azoto junginiai, susidarantys dirvožemyje. Nors jų kiekis daržovėse gali smarkiai padidėti dėl perdėto laukų tręšimo, pasak Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjo Prano Viškelio, svarbu suvokti, kad nitratai į ant mūsų stalo patenkančias gėrybes atkeliauja ir natūraliais būdais.
„Nitratai susidaro iš žemės ir iš trąšų. Net jeigu netręšiama žemė, vis tiek tų nitratų joje yra. Pūva žolės, pūva šakos, mikroorganizmai ir taip gaminasi nitratai. Nitratai per šaknų sistemą, per augalo kamieną keliauja į lapus, vaisius ir panašiai“.
Mokslininko teigimu, nitratai gali būti traktuojami ne kaip labai naudingos medžiagos. Augalas nitratus naudoja sintezės metu, jie svarbūs baltymų susidarymui.
P. Viškelis atkreipia dėmesį į tai, kad nitratų kiekis daržovėse gali varijuoti, priklausomai nuo augalo rūšies. Daugiausiai nitratų kaupia burokėlių lapai, salotos, špinatai. Mažiau – žirneliai, pomidorai, morkos.
Ekspertas ragina atkreipti dėmesį į skaičius: „Vidutiniškai, jeigu yra 100 miligramų nitratų kilograme, tai yra visiškai normalus kiekis. Kai tas kiekis siekia tūkstančių tūkstančius miligramų, jau tai galime traktuoti kaip „daug“.
Kokie nitratų kiekiai būna mūsų valgomose daržovėse ir kiek jų suvalgome per dieną? Galima nesunkiai pasiskaičiuoti. 100 g svogūnų jų gali būti apie 50–70 mg viename kilograme produkto, pomidoruose – apie 100, šiltnaminiuose pomidoruose jau daugiau – apie 250, agurkuose – apie 100, šiltnaminiuose agurkuose – apie 300, kopūstuose, ypač ankstyvuosiuose, – apie 700–800, lapinėse daržovėse – iki 2000.
Pagal ES direktyvas nitratų kiekis yra normuojamas tik špinatuose, lapinėse salotose ir kūdikių maiste.
Pasak P. Viškelio, šiuolaikinėje visuomenėje egzistuoja daug mitų apie nitratus. Pasak mokslininko, pamesti galvos dėl šių medžiagų kenksmingumo – neverta,
„Paprastam sveikam žmogui tie daržovėse esantys nitratai tikrai neturėtų kažkokios žalos padaryti. Net jei daržovė sukaupia didesnius nitratų kiekius, tam, kad kažkoks blogas poveikis būtų, reikia, pavyzdžiui, salotų suvalgyt pusantro kibiro. Vienu metu kopūstų, pavyzdžiui, reikėtų suvalgyti 5 kilogramus. Nėra nei vieno pasaulyje augalo, kuriame nitratų visiškai nebūtų“.
Kas per daug - tas nesveika?
Nors nitratai gali atkeliauti į mūsų maistą natūralių gamtos procesų metu, tačiau nepamatuotas žmogaus kišimasis į natūralų augalų augimą gali padidinti šių medžiagų kiekį mūsų daržovėse.
„Naudojant trąšas, nitratų kiekis daržovėse gali išaugti. Pertręšus augalą, jis negali fotosintezei sunaudoti visų azoto trąšų ir tokiu būdu kaupiasi nitratai. Tačiau tai turi būti tikrai per dideli trąšų kiekiai. Reikia nepamiršti, kad pertręšti daržoves ūkininkams tiesiog ekonomiškai nėra naudinga“, - pastebėjo P. Viškelis.
Įtakos nitratų kaupimuisi gali daryti ne tik ūkininkai, bet ir orai: „Nitratų augale lieka daugiau, kai fotosintezė vyksta lėčiau. Jeigu saulytė šviečia, fotosintezė vyksta gerai, tada ištyrę augalą jame rasime patį minimaliausią nitratų kiekį. Kai būna tamsu arba lyja, nitratai per šaknų sistemą stiebu pakyla iki augalo, fotosintezė vyksta lėtai ir lapuose automatiškai susikaupia didesnis nitratų kiekis.“
P. Viškelis teigia, kad augalui tinkamai augant, dideli nitratų kiekiai jame neturėtų kauptis. Ekspertą labiau neramino atvejai, kuomet šių medžiagų randama žmonių geriamajame vandenyje. Mokslininkas pasakojo, kad geriant nešvarų ir nitratai užterštą vandenį, pasekmės gali būti labai liūdnos. Toks vanduo gali būti ypač pavojingas kūdikiams.
„Tai gali būti toksiška. Smegenims, organams pritrūksta deguonies. Čia ir gali pasireikši nitratų pavojingumas. Suaugusiųjų imuninės sistemos yra stipresnės, geriau kovoja, kūdikiai dar tik vystosi, jų imuninė sistema silpnesnė, todėl dideli nitratų kiekiai ypač vandenyje gali baigtis itin liūdnai“.
Specialistas pabrėžė, kad nors per didelis nitratų kiekis vandenyje gali būti pavojingas, valgant daržoves tokių skaudžių pasekmių tikrai neturėtų kilti. P. Viškelis atkreipė dėmesį ir į tai, kad per didelio nitratų kiekio lietuviškose daržovėse, vaisiuose, uogose įprastai iš vis neaptinkama.
„Noriu pasakyti, kad nereikia paniškai tų nitratų bijoti. Žinoma, geriau, kad jų būtų mažiau, nes kas per daug- tas nesveika. Bet jų vis tiek gamtoje natūraliai yra ir vis tiek bus“, - pabrėžė P. Viškelis.
