Ištiko insultas
Vilnietei Marinai buvo vos 49-eri, kai ji susirgo – gydytojai galvos smegenyse aptiko auglį. Tačiau nelaimė viena nevaikšto – kai chirurgai auglį operavo, moterį ištiko insultas.
Buvusi verslininkė pasakoja, kad atsibudusi po insulto ji netruko suvokti, kad visiškai nevaldo kairiosios kūno pusės: „Gulėjau lovoje ir negalėjau pajudėti.“
Gydytojai ją pasiuntė į Santariškes reabilitacijai. Pirmiausia teko išmokti atsisėti į vežimėlį. Tai buvo didelis pasiekimas, nes galėdavo nuvažiuoti iki tualeto. Vėliau po truputį, padedama kitų, išmoko atsistoti ir paeiti. Deja, ranka liko kyboti smarkiai įtempta. Tuomet gydytojai, pastebėję, kad Mariną kankina raumenų spazmiškumas ir reabilitacijos procedūros nors ir padeda, tačiau vis dėlto ne tiek, kiek reikėtų, pasiūlė moteriai gydymą botulino toksinu.
Marina sako, kad nors ranka ir lieka kyboti kaip kybojusi, tačiau po botulino toksino injekcijų raumenys atsipalaiduoja ir ji gali miegoti, nes nebejaučia skausmo, gali atgniaužti kumštį ir nusikarpyti nagus. „Įsivaizduokite, kad kumštis būna sugniaužtas taip, kaip per gimdymą. Tai – nepakeliama“, – pasakoja Marina.
Artimųjų padedama Marina gali išeiti į lauką, savaitgaliais netgi važiuoja pasivaikščioti į Verkių parką, kur juda padedama ramentų ir artimųjų. Dienas moteris leidžia namie viena – žiūri televizorių, skaito. Artimieji keliskart per dieną iš darbo skambina jai ir klausia, ar viskas gerai, nes kartą moteris griuvo ir susilaužė ranką, kitąkart griuvo laiptinėje ir smarkiai susimušė.
„Dabar suprantu, kad tuomet, kai mylime save, kaip rūpinamės savimi, ligos praeina pro šalį“, – sako Marina.
Gali sukelti neįgalumą
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Neurologijos centro profesorius Dalius Jatužis teigia, kad raumenų spazmiškumu vadinama raumenų įtampa, padidėjusi dėl išaugusio raumenų tonuso ir aktyvumo. Taip nutinka todėl, kad raumenys patys turi tam tikrą tonusą ir aktyvumą, o jų tonusą kontroliuoja galvos smegenų siunčiami signalai. Jeigu smegenų dalis insulto metu yra pažeista, iš jos į raumenis nebepatenka impulsai, kurie slopina per didelį raumenų aktyvumą.
Raumenų įtampos pats žmogus negali kontroliuoti – tai yra nevalingas procesas.
Jeigu padidėjęs raumenų tonusas negydomas, gali atsirasti nevalingi raumenų spazmai, kurie gali sukelti galūnių trūkčiojimus, nuolatos įsitempę raumenys gali sukelti ne tik pačių galūnių, bet ir viso kūno padėties pokyčius – nefiziologinę pozą. Pavyzdžiui, nuolatos sugniaužtas kumštis, ranka, sulenkta per alkūnę ir pritraukta prie liemens, žmogus tokios rankos negali ištiesti. Koja dažnai būna maksimaliai ištiesta ir per kelį ir klubą būna sunku ją sulenkti. Galiausiai pertempti raumenys sukelia skausmą.
Dėl padidėjusio tonuso atsiradęs spazmiškumas fiksuoja sąnarius tam tikroje padėtyje, jie dėl nejudrumo stingsta, ir atsiranda kontraktūros. Ilgainiui vis tai gali apsunkinti vaikščiojimą, paveikti pusiausvyrą, didinti kritimų riziką ir pagaliau sukelti nuovargį, nes žmogus veiksmui atlikti sunaudoja daugiau energijos.
Prof. D. Jatužis teigia, kad gydyti spazmiškumą reikia pradėti tuomet, kai jis atsiranda. Vieniems pacientams jis gali pasireikšti greitai – per kelias dienas po patirto insulto, kitiems – kiek vėliau, praėjus savaitėms.
Kaip gydoma
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro I stacionarinės reabilitacijos skyriaus vedėja Jūratė Kesienė sako, kad pirmiausia taikomos nemedikamentinės gydymo priemonės – tinkamas galūnės padėties parinkimas, pasyvus raumenų tempimas, kineziterapija, fizioterapija, pakankamas fizinis aktyvumas ir kt. Jos daliai žmonių bus pakankamos, kad sumažintų raumenų įtempimą ir neuroplazmiškumą, t. y. sveikųjų neuronų gebėjimą perimti pažeistų neuronų funkcijas.
Jeigu šių priemonių nepakanka, tuomet reikia gydyti vaistais. Pasak prof. D. Jatužio, visų pirma skiriami sistemiškai veikiantys geriamieji vaistai, kurie mažina raumenų įtampą. Deja, šie vaistai veikia visus organizmo raumenis.
Jei ir šiais vaistais nepasiekiamas pakankamas efektas, tuomet pacientui gali būti skiriama kita priemonė ir, pasak profesoriaus, dabar veiksmingiausia – botulino toksino injekcijos. Jos suleidžiamos į labiausiai įtemptus rankos ar kojos raumenis. Šis gydymas Lietuvoje taikomas ne vienerius metus ir kasmet vis plačiau.
J. Kesienė sako, kad botulino toksinas veikia tik tam tikrą laiką – vidutiniškai apie 12 savaičių.
„Kai raumuo yra atpalaiduotas, daug paprasčiau atlikti pratimus, jeigu reikia taikyti įtvarus. Taip pat atpalaidavus raumenis judesiai tampa sklandesni, judresni ir žmogus geriau panaudoja galūnes kasdienėse veiklose. Jeigu poveikis praeina, yra galimybė gydymą kartoti“, – sako gydytoja.
Prof. D. Jatužis priduria, kad dėl neuroplastiškumo net praėjus botulino toksino veikimui kai kurias funkcijas gali būti perėmę sveikieji neuronai ir judinti galūnes gali būti lengviau. Be to, ilgainiui gali ir nebeprireikti botulino toksino injekcijų, spazmiškumą galima pradėti kontroliuoti. Žinoma, yra ligonių, kuriems tokį gydymą tenka tęsti ne vienerius metus.
Botulino toksino injekcijas galima pradėti taikyti ir praėjus ilgam laikui po insulto, tik specialistas turi įvertinti, ar tai daryti prasminga, ar nėra pakitimų, kurie trukdytų funkciją, pavyzdžiui, ar sąnariai tebėra lankstūs, nes galūnė gali nebesilankstyti dėl sustingusių sąnarių.
„Geresnio efekto tikimės, kai gydyti pradedama anksčiau“, – pastebi profesorius.
J. Kesienė sako, kad gydymą gali skirti neurologai ir fizinės reabilitacijos gydytojai – tie specialistai, kurie dažniausiai gydo insultą patyrusius pacientus. O botulino toksino injekcijas atlieka gydytojai, kurie yra įvaldę šį gydymo metodą. Norint gauti šitokį gydymą, reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kad jis nukreiptų pas specialistą.
DYS-LT-000816
2022m. spalio mėn.
Parengta bendradarbiaujant su „Ipsen Pharma“