Lietuvoje šiuo metu itin daug diskutuojama apie pluoštines kanapes bei jų panaudojimo galimybes. Nors nuomonės dėl šių augalų – kontraversiškos, mokslininkai pripažįsta, kad pluoštinės kanapės yra perspektyvūs daugiafunkciniai augalai, per vegetaciją užauginantys didelį biomasės kiekį. Jų lapuose ir žiedynuose gausu įvairių cheminių medžiagų, galinčių pasitarnauti žmogui.
Pluoštinės kanapės
Pluoštinės kanapės
© Shutterstock

„Pluoštinės kanapės gali būti naudojamos kaip sudedamoji vaistų, maisto papildų, kosmetikos dalis. Tai taip pat alternatyvus augalas Lietuvos žemės ūkiui, kuris yra nuolat kritikuojamas dėl monokultūrų auginimo. Atsiradus didesnei produktų paklausai, pluoštinės kanapės galėtų puikiai įsikomponuoti į ūkio sėjomainą", – įsitikinusi Lietuvos žemdirbystės instituto mokslininkė Dr. Vita Tilvikienė. Jos iniciatyva šiuo metu vykdomas tyrimas „Pluoštinių kanapių tikslinių metabolitų valdymas COVID-19 simptomus lengvinantiems produktams kurti".

Tyrimą paskatino koronaviruso pandemija

Susirgus koronavirusu, dėl staigaus infekcijos išplitimo plaučiuose gali kilti ūmus kvėpavimo sutrikimas. Iki šiol nėra pakankamai efektyvių būdų, kurių dėka nuo šios komplikacijos būtų apsaugoti rizikos grupėje esantys žmonės. Būtent ši priežastis paskatino Lietuvos mokslininkus susiburti bendram darbui.

„Koronaviruso pandemija paskatino mokslininkus bei praktikus veikti – ieškoti naujų priemonių, kurios galėtų išgelbėti nuo sunkių šios ligos apraiškų. Kai kurie tyrimai leidžia manyti, kad tokios priemonės gali būti sukurtos iš kanapių. Tačiau ne bet kokių, o tik tam tikros sudėties ir savybių", – pasakoja Agrobiologijos laboratorijos vyriausioji mokslo darbuotoja.

Kaip teigia Dr. V. Tilvikienė, kanapių gaminamas medžiagas galima nulemti jas skirtingai apdorojant ir laikant sėklas, taip pat veikiant augimą reguliuojančiais veiksniais. Atsižvelgiant į tai, pagrindinis šio projekto uždavinys ir yra sukurti tokią veikimo technologiją, kuri užtikrintų efektyviausiai koronaviruso uždegimą slopinančią produkto sudėtį. Atliekamas tyrimas yra plataus masto, tarpdisciplininis. Darbas susideda iš augalų rinkimo, bioaktyvių preparatų gamybos, jų savybių vertinimo ir priešvirusinio aktyvumo ląstelių kultūrose tyrimo. Be jokios abejonės, tam reikalinga didelė ir svarbiausia – tarpdisciplininė, skirtingų žinių ir kompetencijų turinčių specialistų komanda.

Tyrimui itin svarbi ir finansinė parama. Dr. V. Tilvikienė įsitikinusi, kad ji – būtina vykdant didelės apimties daugiadisciplininius mokslinius tyrimus, apjungiančius sritis nuo agronomijos iki medicinos. Tyrimo vadovė pabrėžia, kad rezultatams pasiekti reikalinga didelė, patyrusi ir kompetentinga komanda. Taip pat analizuojant preparatus ir atliekant ląstelių tyrimus reikalinga daugybė standartalizuotų, kokybiškų priemonių.

Projektas „Pluoštinių kanapių tikslinių metabolitų valdymas COVID-19 simptomus lengvinantiems produktams kurti" yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemones. Anot tyrimo vadovės, Lietuvos mokslo tarybos skirto finansavimo dėka tokio masto tyrimas gali būti įgyvendintas itin greitai ir sklandžiai.

Komandoje – savo srities profesionalai

Vykdomo tyrimo vadovė pasakoja, kad pirminė idėja apie mokslinį projektą kilo Lietuvos ūkininkui Aidui Adomaičiui.

„Šis ūkininkas jau kelerius metus augina ir savo iniciatyva tiria pluoštines kanapes. Pradėjus su juo diskutuoti, susibūrė net keturių partnerių konsorciumas. Nors projektą koordinuoju aš, tačiau visą komandą sudaro kur kas daugiau žmonių. Mano koordinuojama Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslinė grupė atsakinga už pluoštinių kanapių agrotechnologijos tyrimus, aktyvių komponentų išskyrimą iš žaliavos bei jų tyrimą. Projekte dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama prof. Vidos Mildažienės, kurie tiria sėklų apdorojimo vakuumu, šalta plazma ir elektromagnetiniu lauku poveikį pluoštinėms kanapėms. Biotechnologijų įmonės „Exolitus" mokslininkai įsijungė į šią komandą su užduotimi gaminti ypatingus naujos kartos kanapių produktus. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros profesorės Daivos Majienės vadovaujama komanda atsakinga už visų sukurtų preparatų biologinio aktyvumo tyrimus koronaviruso uždegimo ląsteliniuose modeliuose", – vardija pašnekovė ir priduria, kad visi šie specialistai – galinga jėga, gebanti sukurti proveržio technologijas. Mokslininkė nė neabejoja projekto sėkme ir tiki, kad tyrimas ženkliai prisidės prie koronaviruso komplikacijų sprendimo.

Projektas – pačiame įgyvendinimo „įkarštyje"

Nors šiuo metu tyrimas tebevyksta, tad apie išvadas kalbėti dar anksti, Dr. V. Tilvikienė sako, kad kai kurie veiksniai, pavyzdžiui, tam tikra augimo reguliatoriaus citokino koncentracija ar sėklų veikimas vakuumu prieš sėją, ženkliai perskirstė bioaktyvių medžiagų kiekius skirtingose augalo dalyse.

„Tam tikri dėsningumai išryškėjo ir vertinant kanapių ekstraląstelinių pūslelių skaičių, dydį ir jose susikaupusių medžiagų kiekį. Vis dėlto, galutinės išvados išryškės projekto vykdymo pabaigoje, kai bus pabaigtos visos biologinių tyrimų serijos", – pabrėžia mokslininkė.

Ji pasakoja, kad šiuo metu nuimtas pluoštinių kanapių derlius, augalinė žaliava tiriama laboratorijose, atrenkami preparatai biologiniams tyrimams, atliekami preliminarūs biologinio aktyvumo testai.

„Vyksta intensyvus darbas: koronaviruso uždegiminis modelis sukuriamas laboratorijoje, veikiant šio viruso spyglio baltymo dalimi, atsakinga už sąveiką su ląstelės paviršiumi. Taip paveiktos ląstelės yra uždegimiškai aktyvinamos. Tai vyksta panašiai, kaip ir vykstant infekcijai. Vertiname ląstelių gyvybingumą, gebėjimą atsinaujinti, uždegiminių veiksnių lygį kartu su kanapių preparatais ir be jų", – pasakoja tyrimo vadovė.

Rezultatai džiugina – anot tyrimui vadovaujančios specialistės, jau dabar galima tvirtai teigti, kad kai kurie preparatai kvėpavimo takų ląsteles nuo uždegiminės pažaidos apsaugo. Vis tik, tam, kad būtų nustatytas pats efektyviausias preparatas, įvertintos rekomenduotinos jo dozės, dar būtina atlikti ne vieną tyrimą ir bandymą.

Finansuoja Europos socialinis fondas

Reklama
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(16 žmonių įvertino)
3.6875

Išskirtinės vietos Lietuvos moksleiviams: čia pamokos vyksta visai kitaip, nei įprasta

Fizikos pagrindus galima studijuoti hipodroponiniame šiltnamyje auginant braškes, o matematikos...

Augalinio sausio iššūkis: kaip parduotuvėje atpažinti augalinius produktus

Šiemet augalinio sausio mėnesio iššūkio dalyvių bendruomenė Lietuvoje – kaip niekad didelė...

VILNIUS TECH modernios vizualizacijų kūrimo technologijos – „Šviesų festivalyje”

Sausio 25–28 d. sostinėje vyks „ Vilniaus šviesų festivalis “, kurio pagrindinis tikslas –...

Įsibėgėja ERGO iniciatyva apsodinti Lietuvą medžiais: jau prisijungė pusė tūkstančio komandų (1)

Trečią kartą vykstantis ERGO žingsnių iššūkis nemažina apsukų ir šiemet užsibrėžė...

Šiaulių STEAM centras atveria moksleiviams naujas galimybes: ruošia ateičiai

Galvodami apie ateities perspektyvas vyresnių klasių moksleiviai susiduria su nemenku iššūkiu –...

Top naujienos

Nori, kad kaupimas II pakopos pensijų fonduose būtų išrautas su šaknimis: konservatoriai suka uodegą (11)

Viskas apsivertė aukštyn kojomis: tie, kurie siūlė pensijų kaupimo II pakopos fonduose pertvarką...

Kylant palūkanų normoms – gyventojams siūlo gelbėjimosi ratą: būtų galima skolintis „iš savęs“ (1)

Palūkanų normoms kylant į aukštumas, socialdemokratas Gintautas Paluckas siūlo Lietuvoje...

Ukrainos gynėjai apie Rusijos karių pasirinktą kelią: jie susitelkė į dvi taktikas

Į savaitgalį įvykusius sprogimus Irane sureagavo ir Ukrainos valdžia. Ginklus Rusijai tiekiantis...

Karas Ukrainoje. Karo analitikai įvardijo, kodėl Ukraina negali pradėti didelio masto puolimo  Rusijos raketa pataikė į gyvenamąjį namą Charkivo centre (1)

Vėlavimas aprūpinti Ukrainą daugkartinio paleidimo raketų sistemomis, oro gynyba ir tankais...

BBC: JK ministras prieš pat karą Maskvoje išgirdo bauginančius žodžius Johnsonas: Putinas grasino paleisti į mane raketą

BBC Rusijos tarnyba skelbia sužinojusi daugiau detalių apie paskutinį Jungtinės Karalystės...

Evelina Kiznė

Teisininkas atsako: darbdavys verčia išeiti iš darbo, ką daryti?

Nors darbdavys turi galimybę pasiūlyti darbuotojui nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu arba...

Griauna įsitikinimus apie sportą: nustokite eiti į sales ir sportuoti tris kartus per savaitę

Laidą pradėsime nuo patarimų tiems, kas nori tapti aktyvesni, į savo rutiną įtraukti daugiau...

Atviram interviu pasiryžęs Mantas Wizard – apie nepavykusius triukus, ko nemato žiūrovai ir klausimus apie homoseksualumą (2)

Mantas Wizard – garsus magas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ką sako vien tik tas faktas,...

Delfi Mokslas

Prie turistų pamėgtos kurortinės salos – sukrečiantis radinys jūros dugne: mokslininkai įspėja apie tiksinčią laiko bombą

Pasitelkę seisminių bangų tyrinėjimo technologiją, tyrėjai aptiko, kas slypi po netoli...

SuTaupyk

Dažname daugiabutyje galima rasti tiksinčią bombą, apie kurią nesusimąstome – žala siekia tūkstančius eurų

Lietuvoje gausu daugiabučių namų, kurių vamzdynų sistemos – nekeistos nuo pastatymo dienos. Kai...