Už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius kalbėjo, kad siekiama praplėsti direktyvą ir kad žmonėms būtų paprasčiau.
„Tai yra tas lipdukas, kurį dažniausiai matote pirkdami naują gaminį, dažniausiai elektronikos prietaisą. Jis suskirsto ir gaminį priskiria nuo A iki G energetinei klasei. Tai mes norime tą praplėsti ir įdiegti tvarumo standartus. Pirmiausia, kad vartotojai turėtų pilną informaciją kalbant apie gaminio veikimo laiką, ar jis yra pataisomas“, – teigė jis.
Šiuo metu galima matyti lipdukus ant buitinės technikos, kur parašyta kokiai energetinei klasei yra priskiriamas gaminys, bet surasti greitai instrukciją apie jį sunkiai įmanom, jeigu visko neperžiūrėsi. Pasak eurokomisaro, lipdukas yra skirtas labai greitai apsisprendimui ir skubančiam vartotojui.
„Bet papildomai dabar bus QR kodas, kuris vadinsis skaitmeniniu produkto pasu. Bus gaunama išsami informacija būtent apie gaminį. Kaip minėjau, nuo to, iš kokių medžiagų jis yra pagamintas iki to, kiek jis tarnaus, taip pat, ar bus galimybė pataisyti ir panašūs atsakymai.“
V. Sinkevičiaus teigimu, tokių atsakymų europiečiai gana seniai reikalauja. Jis priminė, kad prietaisai lipdukais yra žymimi dešimtmetį ir skaičiuojama nauda, kad per tuos dešimt metų pavyko sutaupyti elektros suvartojimo tiek, kiek per metus suvartoja Lenkija.
„Praplėsdami mes tikimės įtraukti daug didesnį ratą produktų. Taikyti visiems produktams, parduodamiems Europos Sąjungos (ES) rinkoje, ir nauda 2030 m. galėtų siekti per metus tokiam pačiam kiekiui, kiek šiuo metu mes importuojame tų nešvarių rusiškų dujų“, – aiškino eurokomisaras.
Taip pat akcentavo, kad vienas svarbiausių šio pokyčio niuansų bus skaitmeniniame produkto pase nurodyti galimą kainą pakeitimo vienos ar kitos dalies.
„Tam, kad vartotojas prieš pirkdamas žinotų, kad, pavyzdžiui, pakeisti tą vadinamą gumą skalbimo mašinoje kainuos tiek pat, kiek nauja skalbimo mašina. Aišku, kad galėtų rinktis tarp įvairių tiekėjų ir galbūt kai kurie pasiūlys skalbimo mašinas, kurios gali tarnauti ilgesnį laiką.
Tiesą sakant, jeigu pasižiūrėtume istoriškai, tai skalbimo mašinų tarnavimo laikas nuosekliai trumpėja. Atrodytų, kad kaip tik technologijos judėjo į priekį. Mūsų siūlymas būtent ir spręs tokias problemas, bet dar vienas svarbus niuansas, kurį noriu paminėti, kad labai svarbu išlaikyti medžiagų, metalų kuo ilgesnį panaudojimą mūsų ekonomikoje“, – sakė V. Sinkevičius.
Jo nuomone, ypač dabar, kai vyksta karas Ukrainoje, daugelis tų medžiagų yra importuojamos į ES iš Rusijos, kad būtų galima gaminti mūsų gaminius.
„Tai šiuo atveju mums labai svarbu mažinti tą priklausomybę nuo Trečiųjų šalių, nuo importuotų gaminių, ypač kalbant apie strategines prekes kaip baterijos ir pan. Dėl to šie pakeitimai irgi yra labai svarbūs, todėl tie sutaupymai, apie kuriuos mes kalbame, ne tik pasijaus europiečių kišenėms pozityvia prasme, bet ir mūsų geopolitiniam nepriklausomumui.“
Paklaustas, ar dėl šių pakeitimų nesikeis ir paties produkto kaina, eurokomisaras sakė, kad pagal atliktus tyrimus, ir kiek jam teko kalbėtis su įvairiomis įmonėmis, tai nereiškia, jog jis brangs.
„Atvirkščiai, vartotojas, turėdamas visą informaciją, galės pasirinkti produktą, kuris jam tarnaus metus ar dvejus, ar dešimtmetį. Aišku, kad tų produktų kaina skirsis, bet ilgainiui tai gali reikšti ir sutaupymus.
Mes tą matėme būtent su pirminiu variantu ekodizaino direktyvos, kuris yra priimtas prieš dešimt metų. Kartais vartotojai, rinkdamiesi galbūt ir brangesnius produktus, ilgainiui, ypač kalbant apie elektros sąskaitas, sutaupė. Vartotojai yra linkę rinktis būtent tokius produktus.
Mūsų apklausos rodo, kad iš penkių keturi vartotojai dažniausiai renkasi energetiškai efektyvesnius prietaisus. Tuos, kurie tarnauja ilgiau, kai jie turi aiškumą, iš ko jie yra pagaminti ir pan.“
Laukia pokyčiai ir dėl tekstilės sektoriaus
Kalbėdamas apie mobiliuosius telefonus, V. Sinkevičius pažymėjo, jog gamintojai turės paminėti, nuo kada jau bus nebegalima atnaujinti operacinės įrangos.
„Man atrodo, kad žmonės jau pavargo nuo tos mados kasmet po kiekvieno pristatymo atsinaujinti telefoną. Bet mes matome, kad po dvejų-ketverių metų didžioji dalis telefonų jau nebegali priimti naujausios operacinės įrangos. Aišku, tas senėjimas, lėtėjimas yra jaučiamas.“
Numatomi pokyčiai ir tekstilės sektoriuje, tačiau, anot eurokomisaro, šis sektorius ilgą laiką išvengė reguliavimo.
„Mes kalbėjome apie elektroniką, apie buitinę techniką, aptarė jų reguliavimą, o tekstilė to ilgą laiką išvengė. Didžiausia problema tekstilės produktų, kad vos 1 proc. jų yra perdirbama. Vadinasi, 99 proc. keliauja į sąvartynus. Šioje srityje vienas iš didžiausių pakeitimų, be jokios abejonės, standartizavimas tam tikrų tekstilės gaminių.
Jų surinkimas yra gamintojų ir importuotojų atsakomybė, kuri dabar jau yra taikoma elektronikos produktams ir pan. Tai bus taikoma ir tekstilės gamintojams bei importuotojams, kas leis padidinti tekstilės gaminių surinkimą ir pernaudojimą.
Žinome, kad tekstilė yra nelengvas sektorius, kur yra ir besikeičiančios mados ir, aišku, tų gaminių yra pagamina daug, bet didžiausia problema, kad tekstilės gaminiai yra išmetami ir tai kelia didžiulius iššūkius.“
Nors ir skalbimo mašinų gamintojai teigia, kad jų tarnavimo ciklas gali būti pratęstas iki 10 metų, bet V. Sinkevičius mato potencialą ir 20 metų, todėl, sako jis, gamtos taršą galėtų būti daug labiau sumažinta.
Čia galite peržiūrėti LNK video apie tai:
