Šių metų birželio 25 d. sukako 30 metų, kuomet po daugiau nei penkiasdešimt metų pertraukos į apyvartą buvo išleistas litas. Visgi šią nacionalinę Lietuvos valiutą nuo 2015 metų pakeitė euras, o jo įvedimui šalyje vis dar netrūksta skepticizmo.
Zenonas Norkus
23 straipsnių
Pasaulio ekonominį augimą Vakaruose tyrinėjantys mokslininkai neretai į Baltijos šalis žiūri kaip į juodąją skylę. Skaičių ir informacijos stygius leidžia tik spėlioti, kaip iš tiesų tarpukariu ir sovietmečiu gyveno žmonės Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse. Adomas Klimantas jau ne vienus metus skaičiu...
Kazimiros Prunskienės vadovaujamos Vyriausybės sprendimas prieš pat Sausio 13 įvykius padidinti maisto prekių kainas visuomenėje sukėlė pasipiktinimo bangą ir tapo pretekstu demonstrantams būriuotis prie Aukščiausiosios Tarybos pastato.
Lietuvos ateities vystymasis gali pasisukti aštuoniomis skirtingomis kryptimis ir didžiausią įtaką tam turės sintetinės biologijos technologijų pažanga bei politiniai-ekonominiai procesai Rusijoje. Taip inauguracinėje paskaitoje teigė Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Sociologijos kat...
Praėjusią savaitę Kazlų Rūdos poligone Lietuvos kariuomenėje iškilmingai buvo įteikta vėliava naujai 3-iajai lengvųjų pėstininkų brigadai – „Aukštaitija“. Tai yra rezervinis vienetas, kurį taikos metu sudaro Mokymų ir doktrinų valdybos vienetai bei Karo akademija, o mobilizacijos atveju juos papildy...
Kai Baltarusijoje vyko protestai prieš „veltėdžių mokestį“, komentatoriai svarstė šalies demokratėjimo galimybes arba baisėjosi į milicijos autobusus tempiamais senoliais. Tačiau Vilniaus universiteto profesorius Zenonas Norkus teigia, kad šioje šalyje buvo kur kas įdomesnių dalykų.
Lietuvoje susiklostė labai pavojinga padėtis: pagreitį įgavusios pilietinės iniciatyvos greitai susiejamos su Maskvos pinklėmis, šiomis iniciatyvomis patikėję žmonės išvadinami vatnikais – ir diskusija baigta.
Liberalams šiuo metu gresia perversmas, kurio priešakyje stovi Antanas Guoga. Kad ir kaip tai baigsis, viena aišku – tokio Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS), kokį turėjome iki šiol, jau nebebus.
Lietuvoje Rusijos grėsmė yra suvokiama itin rimtai. Didesnių algų pareikalavę mokytojai sulaukė įtarimų, kad pedagogų profsąjungos gali patirti įtaką iš Rusijos. Suabejota ir kainomis prekybos centruose pasipiktinusiais bei protestui susirengusiais pirkėjais: ar čia tik ne Kremliaus ranka?
Sunkiai suvokiamo ilgio eilės, kuriose žmonės netgi nualpdavo ir tik per Kalėdas valgomi konservuoti žirneliai ar majonezas – tokia buvo planinės Sovietų Sąjungos ekonomikos realybė. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas teigia, kad pagrindinė deficito priežastis b...
Ši valstybė iliustruoja labiausiai užbaigtą vidurinės klasės išsivystymą arba greičiau faktą, kad visa visuomenė atrodo susiliejusi į vieną vidurinę klasę.
Pasaulio ekonomikoje nemaža veiksnių, kurie gali lemti užsitęsusį ekonomikos augimo sąstingį.
Lietuvos Nepriklausomybės Aktas priimtas 1990 m. kovo 11 d. 23.10 val. Tai buvo vienašališkas nepriklausomybės paskelbimas, kuriam priešinosi Maskva ir sunkiai sekėsi užtikrinti palaikymą Vakaruose. Rizika buvo didžiulė, visi nujautė, kaip gali atrodyti juodžiausias scenarijus.
Vis akivaizdžiau darosi tai, ką ramiais laikais leidžiame sau primiršti – Lietuva laisva tiek, kiek laisvas joje žmogus.
Lietuvos ateities vystymasis gali pasisukti penkiomis skirtingomis kryptimis ir didžiausią įtaką tam turės du veiksniai – technologijų pažanga pasaulyje ir politiniai procesai Rusijoje.
Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingai siūlo apgaulingai lengvą apsisprendimo kelią dabartiniams abiturientams. Pasirink pirmaujančią mokyklą, susirask joje daugmaž priimtiną studijų programą, įstok į ją ir esi jau sėkmingo kelio pusiaukelėje. Ar taip? Ne.
Įsivaizduokite, kad Lietuvoje gausiai lenkų gyvenamos vietovės apimtų ne tik Vilniaus ir Šalčininkų rajonus, bet vieną trečdalį visos valstybės. Kitą trečdalį sudarytų mišrios teritorijos ir tik viename trečdalyje būtų įsitvirtinę lietuviai.
Kaip yra pasakęs Benjaminas Franklinas, pasaulyje yra neišvengiami tik du dalykai: mirtis ir mokesčiai. Tačiau, kas nutiktų, jei visgi pavyktų atsisakyti mokesčių? DELFI kalbinti ekonomistai, mokesčių ekspertai ir sociologai teigia, kad tokiu atveju pasaulis pavirstų džiunglėmis, kuriose vyrautų ana...
Ar daugiau pasiekėme per pirmąją Lietuvos nepriklausomybę, ar per antrąją? Argumentuotai į šį klausimą pajėgia atsakyti mokslo šaka, vadinama lyginamąja sociologija. „Mokslo eksprese“ – kai kurie netikėti tyrimų rezultatai.
Dažnam lietuviui Skandinavija yra tarsi rojaus sinonimas: puikios socialinės garantijos, pažangi ekonomika, tvirtos kultūrinės vertybės, bet retai mąstoma, kaip to buvo pasiekta ir ko iš skandinaviško gerovės modelio gali pasimokyti Lietuva. Tarptautinių santykių specialistas, politologas Mindaugas ...
