Jei kompiuteris šviestų taip, kaip televizorius kiekvieną koronės vakarą kaimelio sutemos gražiai nušvistų. O kompiuteryje viso pasaulio išmintis: žinios. Bara mus senuosius, kad per ilgai gyvenam, kad pensijų neuždirbom tokių, kad galėtume saulę įrengimais gaudyti ir trobeles apsišviesti , apsišild...
Virginija Laurinaitienė
30 straipsnių
Jei atsidurtume negyvenamoje gamtinėje aplinkoje, kokiame nors labai nuošaliame vienkiemyje, kur girdėtume tik gamtos garsus, prieš akis nemirgėtų kaimynai, kurių aprangos stilius, triukšmingas būdas erzina akis ir klausą, niekas nekontroliuotų, nestebėtų, nereikalautų gyventi taip, kaip nori kiti –...
Sūnus bus, manydavo dviejų dukterų tėvas, žiūrėdamas į trečiojo vaiko besilaukiančią žmoną. Senelio Juozapo vardu pavadinsime, amato mokytis išleisime. Jis buvęs šaulys pats Juzuką šaudyti išmokys. Mergaitėms tire nėra ko veikti, kas kita ten nueiti su sūnumi. Ir į kalvę ūgtelėjusį nusivesiu. Grįžę ...
Sakoma, kad jauniems skirta keliauti, o vyresniems džiaugtis prisiminimais. Tačiau jaunas keliaudamas ieško vienokių įspūdžių (egzotiškų kurortų, neregėto maisto, nuotykių džiunglėse ar sniegynuose). Yra žmonių, kuriems pasirinkti kelionės maršrutą neretai pataria siela, jis ieško kultūros, religijo...
Mažos vištų galvos, daug proto ten tilpti negali, bet neapykantos ir agresijos netrūksta. Tamsoje bejėgės, lapę pamačiusios, ar pajutusios, kaip tas žvėris jas apsnūdusias renka lyg uogas nuo krūmo iš baimės sustingsta, o kai pavojaus nėra, nubunda gamtos galvon įdėta neapykanta. Na, ir prasideda tv...
Alksnėnai – visų užmirštas kaimas. Daug kas pykina ir erzina, vargina ir genda. Iš sienos kyšo susivėlusių elektros laidų kuokštas. Trūksta vyriškų rankų. O štai kartą vonios kambaryje keistai ir bauginančiai ėmė burgzti skalbimo mašina. Sugedo...
Visi mes mokiniai ar buvę mokiniai: vieni mokomės abėcėlės, o kiti gyvenimo tiesų. Akivaizdu tapo, koks trapus žmogaus gyvenimas, kaip reikalingi draugai ir išminties mokantys mokytojai šalia. O dar būtinas tikėjimas, kuris suteikia tvirtumo, vilties didelės negandos akivaizdoje.
Daržoves vieni mėgsta, kiti nelabai, tačiau be daržovių ant savo stalo niekas neapsieina. Jos naudingos savo maistinėmis savybėmis. Žmonės, kurie maitinasi augaliniu maistu mažiau serga. Daržovėse esantys angliavandeniai tai energijos šaltinis, pektinai sugeria kenksmingas medžiagas, kaip antai švin...
Kai ji išsiruošdavo pasivaikščioti, eidavo lėtai, neskubėdama, apžiūrėdavo, kiek paaugo eglutė pasodinta aikštės viduryje, ar daug sukapojo senose kapinėse nugenėtų medžių šakų nebejaunas kaimynas. Jis kažkodėl su tomis šakomis vargdavo pačiose kapinėse, lyg norėdamas su mistiškaisiais gyventojais s...
Simukas jau – nebemažas. Jis jau žino, kad dienų, kurios vadinasi darbo dienomis yra labai daug ir jos slenka labai lėtai ir būna nuobodžios. O savaitgalio dienos prabėga labai greitai. Per nuobodžiąsias dienas tėtis ir mama išeina į darbą, o su juo pabūti ateina senelė auklytė. Ji ne paprasta senel...
Lietuvos vyresnioji karta atsidūrė dviejų laikmečių sandūroje, turėjo peržengti tą ribą, prisitaikyti prie naujų sąlygų, atsidūrė akistatoje su informacinėmis technologijomis, keitėsi buities technika, paslaugų organizavimas. Mokinio pasiekimus šeima tikrina pagal įrašus kompiuteryje, naudojasi elek...
Adolfas Barčius pasidėjo prie durų du prekių maišelius, piniginėje susirado raktą ir ėmė rakinti dirbtuvės duris. Jis buvo meninio amato žmogus, iš jo dirbtuvių iškeliavo daugybė medinių angelų, nelabukų, užgavėnių kaukių, koplytstulpių ir sodus bei kiemus paįvairinančių vilkų, raudonkepuraičių, gry...
Tą dieną jos galvoje susimaišė gėlių, kavos, pastovėjusios daržovių mišrainės kvapai. Iškilmingos kalbos, eiliuoti ir paprasti linkėjimai jau buvo išsisėmę. Balsai susiliejo į vieną gaudesį. Jai visi šypsojosi, ji visiems šypsojosi. Tie išlydintieji ir išlydinčiosios šiandien jai buvo malonūs. Tikri...
Goda buvo pilka, pilkutėlė moteriškė. Jei ji būtų sumaniusi mišių metu nuo altoriaus nugvelbti žvakes su visomis žvakidėmis ir sugebėjusi netoliese pasislėpti su savo nedorai įgytu lobiu , nė vienas iš gausiai pamaldose dalyvavusių žmonių nebūtų galėjęs nupasakoti, kaip ji atrodė. Tokie žmonės labai...
Kontorėlėje Staselės buvo visur pilna: slapčia tikrino kolegų įrašus užsakymų knygoje ir iškilmingai per susirinkimą pranešdavo, kas užmiršo padėti brūkšnelius tarp datos skaičių. Ji budriai stebėjo, kad niekas iš jos skyriaus nepabėgtų anksčiau iš vakaronės darbuotojams, akyla akimi pamatydavo, kur...
Pokštavo, šiemet orai: gruodį žydėjo žibuoklės, nuo Kalėdų tekėjo klevų sula, dekoratyvūs, kultūriniai augalai pradėjo vešėti, alyvos mezgė pumpurus, žydėjo migdolai, hiacintai, miestų skveruose – akį džiugino našlaičių žiedai, sausio mėnesį tulpės stiebėsi iš po žemės į šviesą. Gegužę – krito pirma...
Dabar užmiesčiuose stiebiasi namukai, apsupti erdvės su rūpestingai nušienauta veja, iš tolo matomomis gėlių lysvėmis, nematytais žydinčiais krūmai. Auga šiuolaikiniai kotedžai. Balkonas, terasa bei dideli stiklo plotai, per kuriuos namų erdvė prisipildo saulės šilumos ir natūralios šviesos, atsiver...
Žemaitija – unikalus kraštas, kuriame yra nuostabių lankytinų vietų, čia slypi mūsų protėvių dvasia, tradicijos, kultūra ir menas. Šis kraštas slepia gausybę mistinių istorijų, paslapčių. Dabar pasaulis smerkia raganų teismų procesus, reabilituoja raganas, kaip bendruomenių gėdos žymę, įamžina jų va...
Išlydėdama į darbą, motina įduodavo jam kaproninių siūlų rezginėlę ir įsakydavo, ko nupirkti. Rezginėlėje esantys daiktai nepadoriai matydavosi. Bet motina su savo skaudančia koja retai išeidavo iš kiemo, o ką jau ten kalbėti apie apsipirkimą. Vardu jis buvo Tautvydas, bet gyvenvietėje prie jūros jį...
Gyvenime kartais nutinka taip, kad prispiria rimtas reikalas į privačią vietą užsukti. Vienos jų geresnės, kitos – namukas su širdute, kuriame duobelė grindyse ir musių tuntas. Dabar, jau po truputį šie namukai nyksta, tačiau ofisų, įstaigų tualetuose taip pat galima pastebėti užrašų, linkėjimų, rek...