10 straipsnių
Chocholas išvažiuodamas atostogų pažadėjo, kad grįždamas atveš bent dvi „hrielkas horielkos“. Na kas yra „horielka“ ir tada buvo aišku, o prie ko čia „hrielka“ nesupratome. Jis iki atostogų šito taip ir nepaaiškino, tik pyko jog durnais apsimetame. Tik kai grįžo viskas paaiškėjo…
Kaliningrade vyko visokie balsavimai, referendumai. Viename buvo klausiama ar pritariame, jog išliktų Tarybų sąjunga. Noriai ėjome balsuoti ir džiaugsmingai liejome pyktį ant biuletenių. „Ch... jums, o ne sąjunga“ – vienas lietuvis užrašė.
Pas minėtą kaliningradietį, su kuriuo Mamedas kartu eidavo ieškoti merginų atvažiuodavo tėvas. Gyvenimas taip susiklostė, kad lietuvis Kučinskas vedė rusę, greit išsiskyrė. Vyresnysis Kučinskas gyveno Lietuvoje, o sūnus užaugo Kaliningrade. Mūsiškis Kučinskas lietuviškai mokėjo tik „laba diena“, tod...
Tapę čerpakais, o paskui – ir seniais taip normaliai ir neatsigriebėme su jaunais kareiviais. Tiesa, gal ne dėl to, kad buvome labai geri, tiesiog mums trūko jaunų kareivių – iki pat 1991-ųjų rudens, iki pat dembelio, eskadrilė iki galo nebuvo suformuota.
Į Kaliningrado dalinį, minėjau, atvykome trys jauni kareiviai. Keli to paties šaukimo, tik pusmetį tarnavę kareiviai eskadrilėje jau buvo iki mūsų. Sovietinėje kariuomenėje buvo du metiniai šaukimai – rudeninis ir pavasarinis. Kareivio branda buvo skaičiuojama pusmečiais – tik po metų tarnybos karei...
Iš Latvijos pabėgti namo buvo galimybių. Tiesa pirmosiomis savaitėmis po Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo (sprendžiu iš savo laiškų seseriai) lietuviai buvau griežčiau prižiūrimi, tačiau paskui viskas aprimo. Vienas lietuvis iš Aluksnės dingo. Apie jį vėliau buvo pasakojama legenda, jog atvažiav...
Aluksnėje labai dažnai vykdavo politinformacijos. Kai jos būdavo skirtos visai kuopai – rikiuodavomės su savo personalinėmis taburetėmis, paskui lygiai, tvarkingai, pagal kažkokią metodiką susėdavome eilėmis.
Sovietinė kariuomenė – kaip mūsų „Maxima“ reklamoje: „apie viską pagalvota“. Atrodo aplink vien tik debilizmas ir manau, kad karo atveju visą mūsų mokamąjį Aluksnės karinį dalinį būtų įveikusi viena Vilniaus „Brigada“, tačiau taikos metu normaliai ir su minimaliomis sąnaudomis funkcionavome.
Sovietinėje kariuomenėje 1989-aisiais dar buvo spalvoti antpečiai. Mūsų buvo žydri – patys gražiausia ir patys kilniausi. Tik nereikia čia pradėti šaipytis... Juodus antpečius nešiojo pėstininkai, vairuotojai, artileristai, tankistai, statybininkai, žalius – pasieniečiai, raudonus – vidaus kariuomen...
„Šitai knygai trūksta „stuburo“ – panašiai taip pasakė ją perskaičiusi redaktorė. Nesiginčijau. Skaičiau savo tekstus iš naujo. Numesdavau kokiam mėnesiui, paskui vėl skaičiau... Tačiau taip ir nesugebėjau rasti knygoje ar savo atsiminimuose mygtuko, kurį paspaudus viskas apsiverstų. Na, nėr to „stu...
