102 straipsnių
Nors nesu didelis paukščių žinovas ir per daug nesidomiu ornitologija (ir be manęs Lietuvoje užtenka šios srities specialistų), žaviuosi pelėdiniais paukščiais. Vien už jų gebėjimą likti nepastebėtais ir naktimis ūbaujant bauginti visokio plauko neišmanėlius. Ko gero, dėl pastarojo dalyko, šie sparn...
Žiniasklaidoje pasirodė ir pasigirdo žinutės, kad dėl veisimo nelaisvėje ir paleidimo į miškus Lietuvoje gausėja lūšių. Oficialiai skelbiamas 50-70 Lietuvos miškuose gyvenančių lūšių skaičius, kaip ir vilkų, yra gerokai sumažintas.
Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija liepos 12 d., penktadienį, 20.00 val. kviečia į rainuotųjų vėžių gaudymo/ežero švarinimo akciją Balsio ežere.
Alvydas Gintaras, kaip ir dauguma miestiečių, rytą pradeda įsijungdamas kompiuterį. Tik jam įdomiausi ne orai, draugų nuotraukos socialiniame tinkle, ar Lietuvos naujienos. Pirmiausia jis prisijungia prie sistemos pažiūrėti, kaip laikosi jo „augintiniai“. „Oho, kiek Murka per šiąnakt nukeliavo! Grei...
Lazdijų rajono Rudaminos kaimo bendruomenė nepailsta kovoti prieš netoliese planuojamą statyti elektros liniją su Lenkija. Dzūkai pateikia dar vieną argumentą prieš milijardus kainuosiantį projektą – šalia gyvenvietės šiais metais atrastas Lietuvoje saugomas balinis vėžlys, elektros linija gali jam ...
Jei norite dalyvauti Lietuvos Raudonosios knygos kūrime, teikti jai žinias – registruokitės! Aplinkos ministerijos tinklapyje dar 2008 m. sukurta veikia „Saugomų buveinių, gyvūnų ir augalų rūšių registravimo informacinė sistema“.
Šerinė kalnarūtė – kalnarūtinių šeimai priskiriamas augalas. Jos lapeliai gali priminti visiems pažįstamą augalą rūtą, tačiau rūtos dažniausiai auga žmonių užveistuose darželiuose, o kalnarūčių šeimai priskiriami augalai – ant kalnų, uolų. Galbūt todėl jų tiek nedaug Lietuvoje - kalnarūtės įrašytos ...
Geltonmargė meškutė (lot. Hyphoraia aulica) – tai ne keisto kailio spalvos plėšrus žinduolius, o meškučių ( Arctiidae) šeimos drugys. Žavus pūkuotas vabzdys yra nykstantis, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Kauniečiai gamtininkai Saulius Rumbutis ir Deivis Dementavičius nesitikėjo, jog jiems teks žieduoti didžiojo apuoko, griežtai saugomo, į Lietuvos raudonąją knygą įrašyto paukščio jauniklį. Šie paukščiai niekuomet nesivargina sukti lizdų savo dėčiai.
Gamtininkų klubas „ ORNI “ šiais metais visoje Lietuvoje pradėjo formuoti visuomeninės miško ekosistemų stebėsenos savanorių stebėtojų tinklą. Jau baigiama rengti stebėsenos vykdymo metodika bei pradėti organizuoti savanorių stebėtojų apmokymai.
Žmogaus požiūrį į vilkai dažniau įtakoja bei formuoja ne faktai, o mitai ar anekdotai, kurie šiam gyvūnui suteikia vaizduotę ir emocijas kaitinančių ryškių spalvų. Žinoma, koks gi gyvenimas be spalvų ir emocijų, tačiau nerealistiškas požiūris į realų gyvūną padaro meškos paslaugą, kai ateina metas p...
Neries regioniniame parke esančiame Dūkštų ąžuolyne jau pražydo lietuviškosios orchidėjos – aukštosios gegūnės. Ši puiki ir reta gėlė – daugiametis, kartais net 1 metro aukščio užaugantis augalas. Ji yra vienintelė Lietuvoje aptinkama ūksmę pakenčianti gegūnių rūšis.
1981 metais buvo išleista pirmoji Lietuvos Raudonoji knyga. Pirmoji Raudonoji knyga, visų nuostabai, iškart tapo labai populiari – reikėjo turėti labai artimų pažinčių knygyne, rimto „blato“, kad tuometiniais visuotinio deficito laikais ją gautum „iš po prekystalio“. Dar nelabai stora knygelė, sukėl...
Punios šile vėl organizuojamas tradicinis rūšių stebėjimo ralis „Punios šilas 2013”. Šiuo originaliu renginiu siekiama ne tik užfiksuoti kuo daugiau augalų, gyvūnų, grybų karalysčių atstovų ir prisidėti prie geresnio Punios šilo biologinės įvairovės ištyrimo, tačiau ir suteikti progą susitikti ir pa...
Šilagėlės - dar vienos tikrą pavasarį skelbiančios gėlės, savo ryškius žiedus skleidžiančios vos nutirpus sniegui. Jų žiedai – dekoratyvūs, ryškiais viduriukais, tačiau šiukštu nesugalvokite jų pasiskinti ir pasimerkti namuose. Vėjalandės šilagėlės įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Už gėlės nusky...
Gyvenimas gamtos apsuptyje gali kiekvieną dieną pateikti netikėtų staigmenų: į kiemą gali užsukti stirnos, kasdienybę paįvairina lesykloje pasirodantys paukščiai, o kartais sparnuočių perimvietėmis tampa loveliai ant palangių.
Šventosios žvejys Antanas Valiukas, nuolat bendradarbiaujantis su mokslininkais, nebe pirmą kartą sugauna ypač retų ar naujų mūsų jūriniams vandenims žuvų. Šįkart į stintoms skirtus tinklus papuolė ypač reta – jūrinė dyglė bei nedažnai sugaunama – jūrinė laputė.
Kol vasarį dar miškai snaudžia po sniego patalais, o baltai aplipintos eglių viršūnės tviska saulėje tomis dienomis, kai, nurimus pūgoms, skaidriame žiemos danguje karaliauja kad ir „apkirptomis kasomis“ ugninis saulės rutulys, pratęsiu pasakojimą apie susitikimus su retais Lietuvoje žvėreliais, dab...
Kiekvienas, pažinęs ąžuolyno gamtą, sunerimtų, išgirdęs giraitėje ūžiančius pjūklus bei matydamas išvežamą medieną. Tačiau šį kartą pjūklai darbuosis ne prieš ąžuolus, bet jų labui.
