Kaip teigiama pranešime, tolimų žvaigždžių, egzoplanetų, Visatos ir tamsiosios materijos tyrimams būtina turėti tikslius ryškumo parametrų ir atstumų duomenis. Žvelgiant iš Žemės žvaigždžių ryškumas kinta priklausomai nuo atstumo, žvaigždės tipo, gyvavimo stadijos.
Planeta
272 straipsnių
![](https://api.delfi.lt/media-api-image-cropper/v1/b898bf50-7931-11ed-8894-e79ff4c2fb0d.jpg)
Planeta – dangaus kūnas kuris (a) sukasi apie žvaigždę (tarp jų ir Saulę), (b) turi pakankamą masę, kad gravitacijos veikiamas dėl hidrostatinės pusiausvyros jis įgautų beveik sferinę formą, (c) jis nebūtų toks masyvus, kad jo viduje prasidėtų termobranduolinės reakcijos, (d) yra dominuojantis kūnas savo orbitoje (išvalęs kaimyninę erdvę aplink savo orbitą).
Marse gyvybės ieškantis zondas netyčia sutraiškė uolieną – jos viduje aptiktas iki šiol neregėtas radinys (2)
Marse gyvybės ženklų ieškantis NASA zondas „Curiosity“ atsitiktinai pervažiavo uolienos gabalą ir jį sutraškė. Netrukus paaiškėjo, kas buvo jo viduje. Anot mokslininkų, tokių darinių Raudonojoje planetoje iki šiol dar nebuvo aptikta.
Kiekvieną planetą ar palydovą nuolatos bombarduoja mažesni kosminiai kūnai. Dažniausiai tai yra tarpplanetinės dulkės – to net ir bombardavimu nelabai pavadinsi. Bet pasitaiko ir didesnių.
Į Žemę pargabentuose asteroido Bennu mėginiuose – netikėti radiniai: tokios medžiagos aptinkamos ten, kur klesti gyvybė (1)
Pernai rugsėjį NASA zondas Osiris-Rex į Žemę pargabeno asteroido Bennu uolienų mėginį. Dabar paskelbti pirmieji 120 gramų uolienų granulių analizės rezultatai. Daugelis jų savybių atitinka tai, ko mokslininkai ir tikėjosi.
Netrukus pasaulis taps vieno rečiausių kosminių įvykių liudininku – tai nutinka kartą per 5–10 tūkst. metų (3)
Pastarasis dešimtmetis pažėrė nemažai kosminių įvykių, praskriejančios kometos, astroidai, Saulės užtemimai, Saulės aktyvumo pikas, kurio metu dažnai matomos Šiaurės pašvaistės ir daugelis kitų. Tačiau netrukus galėsime pamatyti tai, kas buvo užfiksuota tik kažkada gūdžiais viduramžiais, – Šiaurės V...
Rytoj, birželio 27 dieną, prie Žemės priartės potencialiai pavojingas asteroidas, kodiniu pavadinimu 2011 UL21. Priartėjimo metu asteroidas bus už 6,6 mln. km nuo Žemės. Nepaisant nemenko atstumo, kosminiais masteliais tai – labai arti. Be to, tai viena didžiausių kosminių uolienų, priartėjusių pri...
Egzoplanetų įvairovė – tiesiog stulbinanti: planetos būna karštos ir šaltos, didelės ir mažos, uolinės ir dujinės.Visgi kai kurių parametrų kombinacijų pasitaiko nedažnai. Viena jų – karštieji neptūnai: Neptūno dydžio (3-8 Žemės spindulių) ir masės (10-80 Žemės masių) planetos, skriejančios labai ar...
Astrofizikas Kastytis Zubovas: pakelkite akis į dangų – šią vasarą laukia pasakiško grožio kosminiai vaizdai (1)
Vasarą naktys trumpos, bet šiltos – pats tas gulint kur prie ežero stebeilytis į dangų ir pažindintis su žvaigždynais.
Netoli mūsų atrasta potencialiai gyvybei tinkama planeta – joje gali būti skysto vandens, temperatūra – 42 laipsniai (1)
Dauguma žinomų egzoplanetų yra labai karštos – tiesiog kuo arčiau žvaigždės skrieja planeta, tuo lengviau ją aptikti. Bet kartais randame ir planetų, kurių temperatūra turėtų būti tinkama skystam vandeniui egzistuoti. Šis kriterijus laikomas labai svarbiu planetos gyvybingumui, nes bent jau žemiškai...
Ar yra kur nors Visatoje nežemiškos gyvybės? Šis klausimas domina ne tik daugybę astronomų, bet ir plačiąją visuomenę.
Kaip atsirado Mėnulis, daugmaž žinome: į jauną Žemę trenkėsi maždaug Marso dydžio kūnas Tėja, o susidūrimo metu išmesta medžiaga suformavo palydovą. Kada tiksliai tai įvyko, pasakyti sunkiau. Keli analizės metodai duoda skirtingus rezultatus.
XIX amžiaus pradžia astronomams pažymėta įdomiu atradimu – nauja planeta Saulės sistemoje. Vos du dešimtmečiai buvo prabėgę nuo tada, kai prie penkių plika akimi matomų planetų dangaus skliaute prisijungė šeštoji – Uranas, taip papildydama Saulės sistemą iki septynių žinomų planetų (įskaitant Žemę).
Pastaraisiais metais tapo aišku, kad didelė dalis, jei ne absoliuti dauguma, asteroidų yra „nuolaužų krūvos“ – silpnai sukibę palyginus nedidelių akmenų rinkiniai, o ne vientisos uolienos. Tokius asteroidus lengva suardyti gravitaciškai: lėkdamas pro planetą, asteroidas jaučia stipresnę trauką artim...
Visai žemiškai gyvybei būtinas vanduo, tad ieškodami jos už Žemės ribų, mokslininkai taip pat koncentruojasi į vandens paieškas. Jei tikimės pamatyti gyvybės pėdsakus iš toli – kitose planetinėse sistemose – tas vanduo turi būti planetos paviršiuje; po ledu pasislėpusi gyvybė paprasčiausiai neapsire...
Mokslininkai aptarė, kas būtų daroma, jei 2036-aisiais į Žemę atsitrenktų 500 metrų skersmens asteroidas (2)
Asteroido smūgis į Žemę, jei asteroidas bent kelių šimtų metrų skersmens, būtų katastrofa visai žmonijai. Tokį įvykį šį pavasarį modeliavo ir nagrinėjo Planetos gynybos konferencijos (PDC 2023) dalyviai – mokslininkai, politikai ir diplomatai.
Fantastiškas vilniečio užfiksuotas kadras: kas ties Gedimino kalavijo smaigaliu sužibo nakties danguje? (3)
Šią savaitę sostinėje, Katedros aikštėje, prie Gedimino paminklo vilnietis fizikas Nail Garejev pastebėjo žavingą sutapimą – žvelgiant tam tikru kampu, danguje, ties Gedimino kalavijo smaigaliu, sužibo Jupiteris ir keturi didžiausi jo palydovai. Netrukus šį tobulą sutapimą fotografijos entuziastas u...
Gyvybė užsimezgė Žemėje – na, bent jau tai labiausiai tikėtinas scenarijus. Bet nuo pavienių cheminių elementų iki gyvybės kelias tolimas, o nemaža jo dalis buvo nukeliauta ne mūsų planetoje. Įvairias sudėtingas molekules čia atgabenti galėjo, pavyzdžiui, kometos.
Socialiniuose tinkluose plinta melaginga informacija apie žmonių kiekį Žemėje.
Keplerio teleskopas, dirbęs iki 2018 metų, surinko tiek duomenų apie tranzituojančias egzoplanetas, kad atradimai juose daromi iki šių dienų. Štai praeitą savaitę mokslininkai pristatė naują egzoplanetų-kandidačių katalogą, kuriame yra virš 4000 įrašų.
NASA zondas InSight, veikęs iki praeitų metų pabaigos, suteikė gausybę informacijos apie Raudonosios planetos gelmes. Jis matavo seismines bangas, kurios sklinda planetos pluta, mantija ir branduoliu. Skirtingos bangos nevienodai elgiasi ties struktūros pokyčių vietomis – pavyzdžiui ten, kur kieta u...