Paulius Jurkevičius

Šią savaitę turėjau progos pajusti, ką reiškia linčo teismas. Ne tas, kai degute, plunksnose išvolioja ir nepasigaili. O tas – lietuviškas, kai už porą sakinių malonios žurnalistės Rūtos FB paskyroje išvadina iškrypėliu, banditu, bepročiu ir galiausiai pasiūlo tą daiktą, kuris prie M. Mažvydo biblio...

Gal truputį erotikos savaitgaliui? Prašom: prisiminkime legendinę, bet nelabai seną istoriją apie Europos G tašką. Piarinį marazmo – orgazmo garbinimą iš serijos „kunigaikščio Gedimino miestas tik suaugusiems“. Abejonė „ar jis yra?“ po truputį įgauna kūną. Specifinė lietuviškojo G taško forma jau ap...

Šią savaitę pasaulis – tiek plokščias, tiek apvalus – ėmė ir vėl pasidalino. Vieni pasakė: „Oho, šaunuolė Italija!“ Kiti tuo pat metu: „O siaubas! Ką padarė Italija!“ Romos vyriausybės dekretas dėl žaliojo paso visuose darbo santykiuose dar nėra privaloma visos valstybės vakcinacija. Tikrai ne! Pask...

Jo svarbiausias raktinis žodis yra „kovoti“ . Nes reikia „ginti“, ir tai būtų jo antrasis raktinis žodis. Reikia kovoti, nes reikia ginti. Ir atvirkščiai: reikia ginti, todėl tenka kovoti. Jeigu jūsų kaimynas arba feisbuko bičiulis keletą kartų per savaitę pavartojo tuos žodžius, čia jau galėtų būti...

Vasarą Lietuvoje dariau tą patį, ką dariau būdamas Italijoje: vaikščiojau į kavos barus. Grįžęs į Romą darau tą patį, ką dariau Lietuvoje – kasdien einu į barą puodelio espreso. Tiek itališkame, tiek lietuviškame kavos bare matau keletą pasikartojančių dalykų: 1) kavos idėja, 2) kavos terminologija,...

Kur tu, gerovės valstybe? Tu artėji ar tolsti nuo mūsų? Ateini čia ar nueini ten? Ką mums, kantriems vladimirams ir estragonams iš garsiosios S.Becketto absurdo pjesės, toliau daryti? Toliau ramiai laukti atsirėmus į medį? Ar ištarti liūdnos nežinios formulę „Well? Shall we go?“ – tai ką? Jau galime...

Šiomis dienomis daug kalbėta, rašyta apie mitingo žmonių įvairovę. Vieni matė skiepais ir vyriausybės sprendimais abejojančius piliečius. Šitie – geri ir normalūs. Kitiems rūpėjo paslaptingų jėgų samdyti chuliganai. Juos suėmė. Kažkas matė tuos, kurie stengiasi bet kokia kaina išlikti matomi – Gražu...

Vizija: beržai, ežeras, meldai, antys, žalia pakrantės žolė. Linksmi vasaros debesys danguje. Dvi dailios moterys maudymosi kostiumėliais. Du maži vaikiukai. Irgi dailūs. Labai netgi dailūs. Visi kalbasi lietuviškai. Moterys – šviesaus lietuviško gymio. Vaikai – juodo, afrikietiškojo.

Europa eina link „arba – arba“. Prezidentai ir premjerai šią vasarą nustojo šypsotis, liovėsi vynioję į vatą rudens perspektyvas: „arba – arba“. Paryžiuje Macronas: „Su pažeidžiamais žmonėmis dirbantieji arba skiepijasi, arba nuo rugsėjo 15 nebegauna algos“. Romoje Draghis: „Tie, kurie siūlo nesiski...

Migrantų tema galėčiau papasakoti visko labai daug. Susikaupė kritinis kiekis linksmų ir liūdnų istorijų! Vis tik esminė išvada, perspėju iš anksto, būtų ši: nereikia išsigąsti! Anksčiau ar vėliau tai turėjo atsitikti! Taip, iš pradžių būna šiek tiek baisu, ypač kai reiškinį matai televizoriaus ekra...

Mūsų simpatijos Vengrijai rusena nuo senų senovės. Liekame amžinai skolingi valdovui Steponui Batorui – už Vilniaus universitetą ir už sėkmingą Livonijos karo pabaigą. Gerokai vėliau žavėjomės narsiuoju kapitonu Tenkešu, jis mus vaduodavo nuo beprotiškos sovietinio televizoriaus nuobodybės. O kur da...

Gal jau gana apie maršistus ir lgbtistus, apie puidokus ir pavilionius? Gal neverta? Nes toks malonus, šiltas, ilgai lauktas šeštadienio vakaras... Gal smagiau kalbėti apie svarbiausią šio savaitgalio aktualiją: apie atostogas, apie malonumus. Apie vasarą, kuri vėl su mumis!

Mieli užsienio lietuviai, mes jus mylime. Ne tik mylime, bet ir kviečiame: atvažiuokite vasaros atostogų į Lietuvą ir mes jus paskiepysime. Pajusite Tėvynės rūpestį! Po savaitės: Mieli užsienio lietuviai, mes pajuokavome. Nei mes jus skiepysime, nei jūs važiuokite. Žinoma, kai bus kiti Seimo ar Prez...

Bičiuliai italai vis nuožmiau klausinėja: „Ar jau galime keliauti į Lietuvą? Ar Vilnius jau atidarytas? Ar „Ryanair“ jau skrenda?“ Paprasčiausia atsakyti į paskutinį klausimą: taip, jau skrenda, ir bilietai kainuoja maždaug tiek, kiek pusė kilogramo jautienos. Į pirmąjį klausimą atsakau miglotu „kai...

Šią savaitę įvyko štai kas: mane netyčia nufilmavo. Buvau prigriebtas nusikaltimo vietoje: pasilenkiau po stalu! Negrabiai, amoraliai pasilenkiau viešoje vietoje iškreiptu būdu, nes mano nosis atsidūrė ties stalviršiu. Kai pakėliau galvą pamačiau į mane nukreiptą mobilųjį telefoną ir žvilgsnius. Vis...

Ir štai paaiškėjo, kad turime dar vieną įtartiną objektą: viščiukus – lapiukus. Jeigu šią karikatūrinę konstrukciją apnuoginsime, paliksime be malonybinių ir mažybinių priesagų, turėsime vištinius lapinus. Arba kažką tokio. Prisipažinsiu: man paliko įspūdį Nidos Vasiliauskaitės tekstas, kuriame buvo...

Štai jis – gegužės 15 - tosios šeštadienio vakaras. Apie ką rašysime, ką skaitysime? Apie maršą, manote? Tikrai ne. Finita la commedia, maršas jau tapo rėksminga šio pavasario istorija. Jis baigėsi! Ne visiems, žinoma, nes tiems, kurie, grįžę iš maršo, pamatys teigiamą Covid-19 testo rezultatą, jis ...

Pasakymas „gėjai – išgamos!“ yra nusikaltimas sunkinančiomis aplinkybėmis ar nuomonės laisvė? Bausti švelniai ar bausti stipriai už lytinės neapykantos nusikaltimus? Kada baigiasi nuomonės laisvė, ir kada prasideda neapykantos kurstymas?

Apie gegužės 15 – ąją pasisakė beveik visi, kas galėjo: vyskupai, eiliniai vienuoliai, mažų partijų pirmininkai, stambių partijų ideologai, įtakingi politologai, šmaikštūs apžvalgininkai. Beveik visi. Išskyrus nebent Pranciškų. Ir šalies Prezidentą.

Lygiai prieš 17 metų tai įvyko. Česlovas Juršėnas Seime vardijo susirinkusius. Ilgai vardijo ir po kiekvienos paminėtos dalyvių grupės jos garbei aidėjo plojimai. Jeigu tiksliai – 17 kartų nuaidėjo, nes 17 kartų skliausteliuose kursyvu parašyta „plojimai“. Plojo viršaičiams, teismams ir netgi žinias...