28 straipsnių
Naktį iš pirmadienio į antradienį didžiojoje dalyje Lietuvos spaudė šaltukas. Šiauriniuose ir Vakariniuose šalies rajonuose šalo iki beveik 3 laipsnių, o dirvos paviršius įšalo ir dar daugiau, kai kur iki beveik 7 laipsnių šalčio. Tad vos pradėjus džiaugtis sužydėjusiais medžiais ir išsprogusiais gė...
Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas paskelbė, kad dėl asmeninių priežasčių atsisako užimamų pareigų. Jis planuoja toliau tęsti savo veiklą žemės ūkio versle ir baigti doktorantūros studijas Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre, nurodoma Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pranešime žiniasklai...
Situacija pieno sektoriuje negerėja. Pieno pardavėjai apimti nevilties, praneša LNK žinios.
Žemės ūkio ministerijai nusprendus, kad dėl kritusių pieno kainų paramą gaus tie ūkiai, kurių supirkimo kaina mažesnė nei 35 euro centai už kilogramą, susiklostė paradoksali padėtis. Kaip teigia ūkininkas, pakankamai stambūs ūkiai, kurie ūkininkauja ekstensyviai ir kurių pieno kokybė prasta, bus rem...
Prasidėjęs žemės ūkio pasėlių deklaravimas, panašu, dar labiau išryškins mūsų žemės ūkio sektoriaus problemas – smulkūs ūkiai sparčiai nyksta, vidutinis tokių ūkių savininkų ūkininkų amžius pakankamai didelis, o jaunimas šiuo verslu užsiima labai vangiai.
Vadinamoji pieno krizė suskaldė ūkininkus. Žemės ūkio ministerija nusprendė skirti paramą tik tiems ūkiams, kurie dirba nuostolingai ir sukūrė Pieno įstatymą, kuris turėtų suvienodinti visų ūkininkų gaunamą kainą, nes dabar ji skiriasi keletą kartų.
Su socialiniais partneriais aptartos jų pateiktos pastabos dėl žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl nacionalinės pagalbos pieno gamintojams teikimo taisyklių patvirtinimo“ projekto", kuriuo numatoma, kaip pieno gamintojams iš valstybės biudžeto būtų paskirstyti 8 mln. Eur paramos.
Žemės ūkio ministerija parengė pieno sektoriaus ir supirkimo kainų analizę, kurioje matosi, kaip kinta padėtis nuo sausio mėnesio.
Vasario 21 dieną, ūkininkai prie Žemės ūkio ministerijos surengė protesto dėl kritusių pieno kainų, akciją, kurią susiejo su Užgavėnėmis – Lašininis tapo perdirbėju, Kanapinis ūkininku, o dar vienas personažas, gerokai pavėlavęs į renginį, prekybininku.
Lietuva tradiciškai, skaičiuojant vienam gyventojui, bene didžiausia grūdų eksportuotoja pasaulyje – užauginame virš 6 milijonų tonų, sunaudojame virš milijono, tačiau šie skaičiai greitai gali keistis, nes Lietuvoje jau keletas didelių įmonių grupių ir kooperatyvų bei užsienio investuotojų kalba ap...
Nors Lietuvos žemės ūkis gyvena ne pačius blogiausius laikus, tačiau ūkių mažėja, jie stambėja. Iš kitos pusės, galima įvardinti ir koks ūkis mūsų sąlygomis būtų idealus.
Pandemija, karantinas, vartojimo kritimas – visa tai pernai neatsiliepė didžiausiomis su žemės ūkiu susijusiomis įmonėmis. Apie tai galima spręsti pagal Registrų centrui pateiktas finansines ataskaitas.
Smulkieji ūkiai ypač svarbūs siekiant užtikrinti tvarią kaimo vietovių plėtrą ir stabilų apsirūpinimą maistu. Be to, jie yra dalies gyventojų pragyvenimo šaltinis, nuo kurio priklauso ir šalies ekonomikos augimas. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 120 tūkst. ūkininkų, maždaug 70–75 proc. iš jų – smulkiej...
Žemės ūkio ministerija sudėliojo planą, kaip padėti žemės ūkiui, patekusiam į energetinės krizės žabangas. Tam planuojama skirti virš 100 mln. eurų, tačiau ūkininkai sako, kad tai ne energetinės krizės sprendimo būdas, o tiesiog į vieną vietą surinktos pagalbos po pandemijos priemonės.
Kaimo reikalų komitete svarstyta, kaip Žemės ūkio ministerija ir Energetikos ministerija padės ūkininkams energetinės krizės metu. Tačiau valdininkų atsakymai Seimo narių netenkino – pareikalauta pateikti konkretų planą.
Žemės ūkį, kaip ir visą ekonomiką bei gyventojus, kamuoja keletą kartų brangę energetiniai ištekliai. Pavyzdžiui, daržovių ūkiai net nežino, ar vertės sandėliuose iki naujo derliaus saugoti derlių, nes jis gali nepabrangti tiek, kad vėsinimui ir ventiliavimui vertėtų deginti elektrą.
Žemės ūkio ministerija siūlo laukinių paukščių pasėliams daromą žalą atlyginti iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų. Iki šiol tokia žala nebūdavo kompensuojama.
Neoficialiuose pokalbiuose šie metai daugelyje žemės ūkio sričių vadinami auksiniais. Nors energetiniai ištekliai ir trąšos brango, tačiau ir supirkimo kainos „išskrido į kosmosą“.
Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas sako, kad artimiausiu metu finansinės pagalbos sulauks kiaulių, viščiukų-broilerių augintojai ir kiaušinių gamintojai, be to, parama skaičiuojama šiltnamių ūkiams. Vis tik finansinių galimybių padėti visiems 120 tūkst. Lietuvos ūkininkų, jo teigimu, nėra.
Europos investicijų bankui ir Europos Komisijai iš Modernizavimo fondo skyrus 8 mln. eurų neariamosios žemdirbystės plėtrai Lietuvoje, šios lėšos prisidės prie energetinio efektyvumo didinimo žemės ūkyje – vienos Žaliojo kurso krypčių.
