Nors jau kurį laiką gyvename augančių palūkanų aplinkoje, kol kas tas augimas jaučiasi tik vienoje pusėje – paskolų įmokose. Tuo metu už indėlius finansų įstaigos mokėti daugiau vis dar neskuba. Tokios tendencijos yra įprastos, istoriškai uždelsimas tarp palūkanų augimo ir indėlių grąžos didėjimo tr...
palūkanų norma
218 straipsnių
Palūkanų norma – pelno norma, kurią skolininkas moka skolintojui. Palūkanų norma taip pat gali būti interpretuojama kaip skolininkui suteiktos teisės naudotis skolintomis lėšomis kainą.
Europos centrinis bankas netrukus žengs į naują kovos su infliacija fazę, tikriausiai paskelbdamas daugiau kontroversiškų pinigų politikos sprendimų.
Investuotojų teigimu, stagfliacija bus pagrindinė rizika pasaulio ekonomikai 2023-iaisiais. Jų nuomone, po brutalaus šių metų akcijų išpardavimo tikėtis rinkų atsigavimo dar tikrai per anksti.
„Nationwide“ pranešė, kad lapkritį Jungtinės Karalystės (JK) būsto kainų metinis augimas smarkiai sulėtėjo, nes rinką pasiekė kylančios palūkanų normos.
Pigių pinigų eros pabaiga sugrąžino seniai matytą Jungtinės Karalystės nekilnojamojo turto rinkos reiškinį: turto vertinimai krinta nepaisant kylančių nuomos kainų.
Spalio mėnesį infliacija JAV mažėjo ir siekė žemesnį lygį, nei tikėjosi daugelis analitikų. Tai paskatino optimizmo pliūpsnį tarp investuotojų, kurie dabar tikisi švelnesnio Federalinio rezervų banko (FED) palūkanų didinimo. Tuo metu euro zonoje infliacija vis dar auga, ir Europos centrinis bankas (...
Įspėjimas pagrįstas aštuonių rodiklių, įskaitant FX rezervų importo padengimą, realiąsias trumpalaikes palūkanų normas, taip pat fiskalines ir einamosios sąskaitos priemones, analize, ir remiasi „Nomura Damocles“ indeksu, kuris įvertino 32 besivystančių rinkų pažeidžiamumą valiutos krizei.
2022 m. rugsėjį Lietuvos statistikos departamentas fiksavo didžiausią išankstinę metinę infliaciją per 26 metus – 22,5 proc. Ir nors spalio mėnesį ji kiek sumažėjo (iki 22 proc.), nė vienas ekonomistas nedrįsta sakyti, kad jau pasiekėme lūžio tašką. Elektros kainos, šių metų vasarą pakilusios į kada...
Šiais metais stebėjome fundamentalius pokyčius finansų sistemoje. Niekada per modernią istoriją nei Europoje, nei JAV, palūkanos nebuvo didinamos taip sparčiai, kaip per 2022 metus.
Investuotojų viltis dėl nuosaikesnės pinigų politikos toliau griauna centriniai bankai ir ekonominiai rodikliai. Per pastarąsias savaites JAV Federalinis rezervų bankas (FED), Europos Centrinis Bankas (ECB) ir Anglijos bankas, kurie yra pagrindiniai centriniai bankai pasaulyje, bazines palūkanas pad...
Daliai gyventojų dar labiau brangs būsto paskolos, Europos Centriniam Bankui vėl pakėlus bazines palūkanų normas. Kai kurie ekonomistai prognozuoja, kad šie pokyčiai gali būti skausmingesni net už energijos kainų krizę, praneša LNK Žinios.
Praėjus kelioms dienoms po pastarojo palūkanų normų padidinimo, Europos centrinio banko (ECB) vadovė Christine Lagarde sako, kad jos vadovaujama institucija palūkanas kels ir toliau.
Šį ketvirtadienį, spalio 27 d., Europos Centrinis Bankas (ECB) paskelbė, kad bazines palūkanas vėl didina 0,75 proc. punkto – iki 2 proc. lygio. Tokio žingsnio tikėjosi daugelis rinkų dalyvių, o tarpbankinės EURIBOR 6 mėn. laikotarpio palūkanos šį lygį buvo pasiekusios dar spalio viduryje. Pagrindin...
Lietuvos realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2 proc., o kitąmet laukia nulinis augimas, teigia bankas „Swedbank“, nekeičiantis savo ankstesnės prognozės, 2024 metams numatantis 2,1 proc. ūkio augimą. Vis dėlto, pasak jo ekspertų, nors visose euro zonos valstybėse artimiausiu metu t...
Europos centrinio banko (ECB) valdančiosios tarybos narys Martinis Kazakas pareiškė, kad palūkanų normos turėtų būti didinamos ir pasibaigus šiems metams, – tuo metu, kai euro zona, kaip vis dažniau prognozuoja ekonomistai, atsidurs pačiame recesijos įkarštyje.
Antra krizė nuo šio dešimtmečio pradžios vėl žadina verslo ir gyventojų baimes bei kursto lūkesčius, kad visas problemas išspręs arba bent užglaistys valstybės biudžetas. Valstybė gali ir turi vykdyti tokią anticiklinę fiskalinę politiką, tačiau jos galimybės nebėra neribotos.
Per sutelktinę pandemijos ekonomiką vyriausybės ir jų centriniai bankai siekė vieningų tikslų. Dabar jie pradeda traukti skirtingomis kryptimis.
Apie naują nekilnojamojo turto krizę ir pervertintą turtą pradėta kalbėti dar nepasibaigus praeitai. Ilgą laiką nekilnojamo turto kainų kritimo šaukliai buvo neteisūs, tad žmonės tiesiog nustojo į juos kreipti dėmesį.
Švedijos būsto kainų nuosmukis rugsėjo mėnesį dar labiau sustiprėjo, atsiradus ženklų, kad būsto rinka, reaguodama į paklausos sumažėjimą, susijusį su didėjančiomis palūkanų normoms ir susirūpinimu dėl sparčiai kylančių energijos sąnaudų, išsikvepia.
Infliacijai laikantis skausmingose aukštumose, centriniai bankai pasileido į palūkanų didinimo lenktynes. Nors esama ekonominė aplinka reikalauja griežtesnės pinigų politikos, jos rizikos taip pat akivaizdžios − beatodairiškas palūkanų didinimo tempas grasina pagilinti recesiją ir gali destabilizuot...