„Nebuvome palikti vieni. Kai man reikėjo, buvo iškviesta ir psichologė. Esu išvyta ir iš palatos porą kartų. Buvo visko, bet ir giliausias duobes reikėjo įveikti, dėl sūnaus. Juk jam dar sunkiau“, – šiandien, kai jau drąsiau, garsiau galima sakyti, kad vėžys atsitraukė, pasakoja 34-erių Rita Staskev...
