Mozė

Romos popiežiaus Pranciškaus pasvarstymai karo Ukrainoje tema, jo pareiškimas apie derybas ir baltosios vėliavos kėlimą, kai padėtis tampa prasta, sukėlė didelę pasipiktinimo bangą. Vienas kvalifikuočiausių Ukrainos karo ekspertų, atsargos pulkininkas Olegas Ždanovas katalikų bažnyčios lyderio pasis...

Jėzus pasiėmė Petrą, Joną ir Jokūbą ir užkopė į kalną melstis. Besimeldžiant jo veido išvaizda pasikeitė, o drabužiai pasidarė skaisčiai balti. Ir štai pasirodė du vyrai, kurie kalbėjosi su juo. Tai buvo Mozė ir Elijas. Jie pasirodė šlovėje ir kalbėjo apie Jėzaus išėjimą, būsiantį Jeruzalėje. Petrą ...

Kupinas Šventosios Dvasios Jėzus grįžo nuo Jordano, ir Dvasia jį vedžiojo po dykumą keturiasdešimt dienų, ir jis buvo velnio gundomas. Visokius gundymus baigęs, velnias atsitraukė nuo jo iki laiko. (Lk 4, 1–2. 13)

Anuo metu atėjo fariziejų, kurie, spęsdami Jėzui pinkles, klausė jį, ar galima atleisti žmoną. Jis atsakė jiems: „O ką jums yra įsakęs Mozė?“ Jie tarė: „Mozė leido parašyti skyrybų raštą ir atleisti.“

Prabilęs į tautą, Mozė kalbėjo: „Tad žinok šiandien ir dėkis į širdį, kad Viešpats yra Dievas ir aukštai, danguje, ir čia, žemėje, nėra kito. Laikykis jo įstatų ir įsakymų, kuriuos duodu tau šiandien tavo labui ir tavo palikuonims po tavęs, idant ilgai gyventumei žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas,...

Nebėra meilėje baimės, bet tobula meilė išveja baimę. Baimė bijo bausmės, ir kas bijo, tas dar netobulai myli. Mes mylime, nes Dievas mus pirmas pamilo. (1 Jn 4, 18–19)

Vienuolika mokinių nuvyko į Galilėją, ant kalno, kurį jiems buvo nurodęs Jėzus. Jį pamatę, mokiniai parpuolė ant žemės, tačiau kai kurie dar abejojo. Tuomet prisiartinęs Jėzus prabilo: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami j...

Jėzus pasiėmė su savimi Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną ir užsivedė juos nuošaliai ant aukšto kalno. Ten jis atsimainė jų akivaizdoje.

Šioje knygoje nerasite žodžių „Lietuva“ ir „lietuvis“. Rasite tik vilniečius. Mat vilniečiai mano, kad Vilnius yra visa ko pradžia ir visai galima visa ko pabaiga, bet tuo netiki. Žinoma, rasite ir žydus, nes kiekvienas save gerbiantis vilnietis mano esąs žydų reikalų specas. Kitaip tariant, be žydų...

Daugelis žmonių į Danos gamtos rezervatą Jordanijoje atvyksta paklajoti ir pasikarstyti po vaizdingus kalnų šlaitus. Tačiau mūsų tikslas šioje kelionėje buvo kiek kitas ir karstytis po kalnus turėjome progą kitur, tai Daną apžvelgę nuo kalno viršaus, svilinant saulei, per nudegintus plikus kalnus iš...

Išmaniųjų telefonų eros laikais apie telefonų numerius susimąstyti tenka retai – dažniausiai juos išsaugome adresatų sąraše ir tiesiog pamirštame. Tačiau technologijų ekspertai teigia, kad jų istorija yra kupina įdomių faktų ir dalijasi keliais iš jų.

Atėjus Amalekui stoti į mūšį su izraelitais Refidime, Mozė tarė Jozuei: „Parink mums vyrų, išeik ir kovok su Amaleku. Rytoj aš atsistosiu ant kalvos su Dievo lazda rankoje.“

„Viskas, bilietai jau mūsų kišenėse“, – ramiai ir su šelmiška šypsenėle pasako draugas, tyliai kurį laiką sėdėjęs ant sofos. Tai buvo pirmasis žingsnis, kai supratome, kad šešių vyručių kalbos apie kelionę prie alaus bokalo ką tik tapo realybe. Euforija veiduose bei kalbos apie tinkamą aprangą, lank...

Auštant Jėzus vėl pasirodė šventykloje. Visi žmonės rinkosi prie jo, o jis atsisėdęs juos mokė.

Jėzus pasiėmė Petrą, Joną ir Jokūbą ir užkopė į kalną melstis. Besimeldžiant jo veido išvaizda pasikeitė, o drabužiai pasidarė skaisčiai balti. Ir štai pasirodė du vyrai, kurie kalbėjosi su juo. Tai buvo Mozė ir Elijas. Jie pasirodė šlovėje ir kalbėjo apie Jėzaus išėjimą, būsiantį Jeruzalėje.

Kupinas Šventosios Dvasios Jėzus grįžo nuo Jordano, ir Dvasia jį vedžiojo po dykumą keturiasdešimt dienų, ir jis buvo velnio gundomas. Jis nieko nevalgė per tas dienas ir, joms pasibaigus, buvo alkanas. Tuomet velnias jam tarė: „Jei tu Dievo Sūnus, liepk šitam akmeniui pavirsti duona.“ Jėzus jam ats...

Sužinoję, kad užežerėje nėra nei Jėzaus, nei jo mokinių, žmonės lipo į valtis ir plaukė į Kafarnaumą, ieškodami Jėzaus. Suradę jį kitapus ežero, jie klausinėjo: „Rabi, kada suspėjai čionai atvykti?“

Šių paprastų dalykų jūsų nemokė mokykloje, kažkodėl apie juos nešnekėjo ir universitete. Jie, greičiausiai, nedera ir naujienų portale, nes vadinti naujienomis dalykus, kuriems gali būti ir keli šimtai ar tūkstančiai metų, yra, švelniai tariant, ne visai padoru.

Sugrįžę iš Emauso, mokiniai papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje ir kaip jie pažino Jėzų, kai jis laužė duoną. Jiems apie tai besikalbant, pats Jėzus atsirado tarp jų ir prabilo: „Ramybė jums!“ Virpėdami iš išgąsčio, jie tarėsi matą dvasią.

Kadaise kai kurie Sąjūdžio lyderiai mėgo tuometinės Lietuvos gyventojus lyginti su bibline Mozės gentimi, o Nepriklausomybės paskelbimą – su išsikraustymu keturiasdešimt metų klajoti po dykumą: paskubomis susirinkę varganus savo rakandus, bėgame iš Egipto vergovės į bauginančią nežinomą Pažadėtosios...