mokslo ekspresas

85 straipsnių

Ką mums gali pasakyti tūkstantmečiai medžiai Baltijos pakrantėse, kuriuos Lietuvos archeologai atrado jūros dugne netoli Juodkrantės? Kokiais būdais mokslininkai atkuria geologinės epochos, prasidėjusios prieš 11000 metų, kraštovaizdžius ir to meto žmonių gyvenimo ypatumus,užpildo trūkstamus civiliz...

Europos migracijos tinklo Lietuvoje duomenimis, nuo 1990 m. gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik ketvirčiu – 883 tūkstančiais. Ar nesiliaujančią emigraciją lemia tik ekonominės priežastys? Kaip istorijos pamokos ir naujausi sociologų tyrimai gali pakeisti šias tendencijas, sustiprinant pilie...

Alzheimerio liga sunkiai gydoma ir todėl, kad vaistai negali prasiskverbti pro kraujo-smegenų barjerą. Naudodami kamienines ląsteles ir mėgintuvėlyje augindami ligos paveiktus bei sveikus neuronus, Lietuvos mokslininkai imituoja organizme vykstančius procesus, tikėdamiesi įminti šią mįslę.

Didysis kosminis detektyvas tęsiasi. Laidoje - apie vykdomas ir būsimas misijas, ieškant planetų prie kitų žvaigždžių, apie naujausią NASA kosminį teleskopą TESS ir apie tai, kaip Lietuvos mokslininkai, stebėdami ryškias žvaigždes, viliasi atrasti Žemės tipo planetų, o jose - gyvybės pėdsakų

Vis daugiau vyriausybių ir globalių kompanijų naudojasi rašytojų fantastų kuriamais ateities scenarijais, padedančiais spręsti etines dilemas, numatyti kaip dirbtinis intelektas pakeis visuomenę. Laidoje - apie Lietuvoje kuriamas dirbtinės regos, teksto analizės sistemas ir JAV bei Europos Sąjungos ...

Matematikų kuriami instrumentai leidžia biologams ir astronomams pamatyti milijonus metų vykstančius gyvybės ar žvaigždžių evoliucijos procesus. Kas yra skaitmeninis dvynys, kaip I. Niutonas nuspėjo ateitį, ir kodėl itin vertingais tapo matematikų darbai, kuriuose jie pripažįsta negalintys išspręsti...

XIX a. interjerų fragmentai Vilniuje įtikino tyrėjus, kad miesto gyventojai žengė koja kojon su mada. Kodėl svarbu sienose, fasaduose ar grindyse tyrinėti praėjusių amžių dekoro elementus ir kaip Lietuvos mokslo premijos laureatės atrasta trafaretinė tapyba netikėtai susiejo vieną Vilniaus pastatą s...

Rolandas Maskoliūnas, Robertas Narmontas, DELFI.TV

Kodėl darbo našumas Lietuvoje – mažiausias Baltijos valstybėse ir kaip tą pakeisti? Vienas iš būdų tapti inovatyviais lyderiais - didinti darbų visose srityse efektyvumą, remiantis LEAN procesų valdymo sistemos principais. Laidoje - apie vienos inovatyviausių pasaulio ir Lietuvos biotechnologijų ben...

Rolandas Maskoliūnas, Rinatas Chairulinas DELFI.TV

Kodėl automobilius užvaldę hakeriai filme "Greiti ir įsiutę 8" - jau ne fantastika; kas ir kodėl kuria išpirkos reikalaujančius kenksmingus kodus, ir kaip Lietuvos mokslininkai kanadiečių užsakymu tobulina algoritmais pagrįstą išmaniąją apsaugos sistemą nuo kiberatakų, skirtą kompiuteriams ir išmani...

Rolandas Maskoliūnas, Rinatas Chairulinas DELFI.TV

Kaip bakterijos priverčiamos bendradarbiauti su žmonėmis, kuriant visiškai saugias, į nosį purškiamas vakcinas nuo pneumokokinių infekcijų, ir kaip tikimasi iš esmės pagerinti lėtinės leukemijos gydymą, sukonstravus itin selektyvius bispecifinius antikūnus. Laidoje - apie inovacijas medicinoje, kuri...

DELFI TV

Kaip iš negyvosios materijos atsirado gyvybė? Gali būti, kad atsakymą jau atrado chemikai, dirbantys itin perspektyvioje supramolekulių chemijos srityje. Laidoje pasakosime apie molekulinių mašinų konstravimą ir Lietuvos chemikų bendradarbiavimą su gamta.

Rolandas Maskoliūnas, Robertas Narmontas, DELFI.TV

Kam bus naudojamas unikalus, ultradidelio intensyvumo lazeris, kurį ką tik sukūrė Lietuvos mokslininkai ir inžieriai? Jis iš keliauja į Vengriją, kurioje netrukus pradės veikti vienas iš Ekstremalios šviesos infrastruktūros (ELI) mokslo centrų.

Rolandas Maskoliūnas, Robertas Narmontas, DELFI.TV

Apie Rusijos valdžios reakciją į 1863 m. sukilimą Lietuvoje, lietuviškų rašmenų draudimo priežastis, kintančius tautiškumo kriterijus ir apie tai, kodėl klastingas dviejų dalių sąmokslas prieš lietuvius ir mūsų kalbą neišdegė.

Atrodytų, jog filmas „Keista Bendžamino Batono istorija“, kurio herojus gimsta senuku, o metams bėgant tik jaunėja, yra fantastinis. Tačiau taip tikrai neatrodytų medūzai Turritopsis dohrnii, jeigu ji turėtų akis ir mėgtų kiną. Mat šis organizmas sugeba periodiškai atjaunėti. Genialumas iš tiesų sly...