Visą mėnesį džiaugėmės DELFI skaitytojų pačiomis gražiausiomis svajonėmis. Visos jos neabejotinai puikios ir kviečiančios skristi. Tačiau atėjo metas išrinkti 3, kurių autoriams atiteks „Eglės sanatorijos“ prizai.
Mano žalia svajonė
4 straipsnių
Svajonės – nuolatinės sielos gyventojos. Lydėdamos mus per visą sąmoningą gyvenimą, vienos nejučia nuskęsta laiko gelmėse, kitoms išsipildžius, nusivylę suvokiame, kad visai ne to troškome, trečios pasmerktos tverti iki paskutinio atodūsio, amžinai virpindamos širdį...
Kartais pagalvoju – kodėl niekaip nepagaunu, nesutinku Gėlių fėjos? Kodėl ji lyg nematoma, bet pėdsakus paliekanti paukštė vis suka ratus virš daugelio Olandijos, Austrijos, Vokietijos, Belgijos, Šveicarijos ir kitų šalių miestų?
Kai žemėje kur ne kur vis dar pūpso balto sniego lopinėliai, kai lietus grumiasi su sniegu, o vėjas žaidžia nuogomis medžių šakomis...
