2024 m. sausį, palyginti su 2023 m. gruodžiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra.
Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos
25 straipsnių
2023 m. lapkritį, palyginti su spaliu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,4 proc. Daugiausia tam įtakos turėjo degalų ir tepalų, elektros energijos, atostogų išvykų, kitų asmens priežiūros prietaisų, reikmenų ir priemonių, keleivių vežimo oro transportu paslaugų kainų sumažėjimas bei šil...
Kainų stebėjimo portalo pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas tvirtina, kad per pastaruosius porą metų Lietuvoje užaugusios maisto produktų kainos traukiasi lėtai. Pasak jo, artėjant šventiniam laikotarpiui žmonės bus labiau linkę išlaidauti, tačiau po naujų metų vartojimas turėtų kristi.
2023 m. spalį, palyginti su rugsėju, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra.
2023 m. rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,5 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra.
2023 m. rugpjūtį, palyginti su liepa, vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,2 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra. Daugiausia tam įtakos turėjo elektros energijos, daržovių, drabužių, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, avalynės kainų sum...
2023 m. liepą, palyginti su birželiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,2 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra. Pastebima, kad vartojimo prekių kainos per mėnesį sumažėjo 0,9 proc., bet paslaugų kainos padidėjo 1,3 proc.
2023 m. birželį, palyginti su geguže, vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,1 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra. Defliacija anksčiau fiksuota ir gegužę – siekė 0,2 proc.
2023 m. gegužę, palyginti su balandžiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,2 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra.
2023 m. balandį, palyginti su kovu, apskaičiuotas artimas nuliui bendras vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis, praneša Valstybės duomenų agentūra.
Vartojimo prekių ir paslaugų kainos kovą, lyginant su vasariu, didėjo 0,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Kai kuriems politikams raginant Vyriausybę išsiaiškinti aukštų maisto kainų priežastis, į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovus siūlomas Mindaugas Lingė sako, kad nepriklausomas institucijų tyrimas visuomenei galėtų suteikti daugiau aiškumo.
2022 m. rugsėjo metinė (2022 m. rugsėjį, palyginti su 2021 m. rugsėju) infliacija sudarė 24,1 proc., praneša Statistikos departamentas.
Šių metų birželį, palyginti su geguže, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 2,3 proc. Daugiausia tam įtakos turėjo degalų ir tepalų, šilumos energijos, pieno ir jo produktų, sūrio, kiaušinių, duonos ir grūdų produktų, mėsos ir jos produktų, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų paslaugų kain...
Kovą fiksuota 2,4 proc. infliacija. Tiek, palyginti kovą su vasariu, pabrango vartojimo prekės ir paslaugos. Daugiausia tam įtakos turėjo degalų ir tepalų, drabužių, duonos ir grūdų produktų, pieno ir jo produktų, sūrio, kiaušinių, avalynės, mėsos ir jos produktų, aliejaus ir riebalų kainų padidėjim...
Lietuvos infliacijos kreivė toliau sparčiai riečiasi į viršų ir dviženkliais metinio augimo tempais mena prieš 2009 metų Didžiąją recesiją išgyvento perkaitimo laikus. Vis dėlto, nors nuo sparčios infliacijos jau buvome atpratę ir šios kainų tendencijos gąsdina, ramina tai, kad infliacijos priežasty...
Gegužę, palyginti su balandžiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,6 proc. Daugiausia tam įtakos turėjo drabužių ir avalynės, spirituotų gėrimų, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, degalų ir tepalų, duonos ir grūdų produktų, asmeninių transporto priemonių te...
Lapkričio metinė (lapkritį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu) infliacija sudarė 0,6 proc. pranešė Statistikos departamentas.
Rugsėjo metinė infliacija (rugsėjį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu) sudarė 0,7 proc., pranešė Statistikos departamentas.
Lietuvos ekonomika gerai susitvarko su koronaviruso krizės sukeltais iššūkiais, o naujausi rodikliai suteikia santūraus optimizmo antroje metų pusėje, teigia finansų ministras Vilius Šapoka.
