21 straipsnių
Nors struktūriškai Justino Marcinkevičiaus „Katedra“ yra trečioji trilogijos dalis, chronologiškai ji buvo parašyta antra („Mažvydas“ buvo parašytas vėliau). Tai verčia itin detaliai pasižiūrėti į šią trilogijos dalį, kadangi rašant ją vyksta lūžis. Pasikeitė pirminis sumanymas ir J. Marcinkevičius ...
Grįžtant prie Justino Marcinkevičiaus skaitinių ir apmąstant jo trilogiją, būtina pažymėti, kad „Mažvydas“ susilaukia daugiausia kritikos. Iš tiesų, mums sunku pamatyti jame liuteronų kunigo buitį ir kasdienybe, o pats Mažvydas su laiku lyg ir padaromas nebe dvasininku, bet lietuvių kalbos mokytoju.
Aktualizavus ir nurimus aistroms dėl Justino Marcinkevičiaus paminklo, o tiksliau jo asmens ir jo vietos mūsų sąmonėje, galima ramiai ir neskubant sėsti ir atlikti tą darbą, kuris priklauso humanistikos sferai. Pabandom vėl pasiimti į rankas J. Marcinkevičiaus dramas ir jas perskaityti iš naujo, nes...
Ar gali žmogus, septyniasdešimt metų pragyvenęs svetur, skirtingose šalyse ir kontinentuose, neprarasti savęs? Ar gali, sulaukęs vos dvidešimt penkerių, būti spėjęs taip stipriai suleisti šaknis į gimtąją žemę, kad jokios okupacijos ir emigracijos jų neišrautų? Kad širdyje taip ir liktų lietuviu? Pa...
1944-ųjų spalis. Iš vienišos Mačernių sodybos pas Jurkų į svečius darda vežimo ratai. „Bepročiai, kur jūs? Ten jau frontas. Sovietai“, – sako vežimą sustabdę hitlerininkams talkinę lietuviai. Fronto negirdėti, todėl Vytautas Mačernis liepia Donatui Banioniui išlipti, o pats važiuoja apsidairyti. Kur...
„Mes – dviejų karų žmonės – gal ir išliksime fiziškai sveiki, bet dvasinio invalidiškumo jau ir dabar turime nemaža“, – tokiais žodžiais 1943 m. laiške Vincui Krėvei guodėsi Vincas Mykolaitis-Putinas. Rašytojas visą gyvenimą jautėsi blaškomas ne tik išorinių priežasčių, tokių kaip du pasauliniai kar...
Šiuolaikinė jaunoji karta veikiausiai mažai girdėjusi apie Algimantą Mackų. O juk tai buvo ryškiausias „nužemintųjų“ kartos atstovas, tragiško likimo išeivis, talentingas poetas, kurio kūryba turėjo įtakos vėlesnių poetų braižui. Bičiulio Antano Škėmos žūties autokatastrofoje sukrėstas A. Mackus par...
Prie kryžiaus už tai dažniausiai plakami Salomėja Nėris ir Petras Cvirka, tačiau buvo ir daugiau intelektualų, kurie 1940 metais vyko į Maskvą „parvežti Stalino saulės“ Lietuvai. Vienas iš jų buvo Antanas Venclova, kuriam su kitais delegatais įspūdį paliko Maskvos prabanga ir tušti sovietų diktatori...
Šviesa ir tamsa. Ir visa tai jungiantys gilūs išgyvenimai. Tokių kontrastų kupinas buvo Janinos Degutytės gyvenimas. Jos santykis su alkoholike motina buvo ta tamsa, iš kurios poetė išeities ieškojo visą gyvenimą. Tragizmas ir viltis gulė į eilėraščius, kuriuose skleidėsi per anksti turėjo suaugti ž...
Veikiausiai būtų sunku rasti kitą lietuvių poetą, kuris gebėtų taip lengvai ir subtiliai perteikti žiemos grožį, kaip tai darė Justinas Marcinkevičius. Žvelgiant į purų sniegą ir snaiges nejučia atsimeni jį. Tačiau rašytojas svarbus ne dėl šių eilių – tai buvo vienas ryškiausių savo kartos atstovų, ...
„Sako, mirdamas mane tu keikei, / O numiręs surūstėjai dar labiau. / Ligi šiol aš negaliu vis atsipeikėt: / Juk tave mylėjau ir gerbiau. / Ar galėjau iš pusiaukelės sugrįžti? / Ar galėjau – tais pačiais keliais?“ – 1942 m. sausio 15-ąją savo eilėraštyje, pavadintame „Maironiui“, retoriškai klausė Sa...
Dažnas gyvenamosios vietos keitimas, nesaugumo būsena ir noras išreikšti savo pasaulį eilėmis – tokioje nepastovumo terpėje gyveno bei kūrė poetas, vertėjas Henrikas Radauskas. Jis laikomas vienu reikšmingiausių lietuvių poetų ir modernizmo pradininku, nors apie jo biografiją rašoma per retai – galb...
1961 metų rugpjūčio 11 d., Pensilvanija. „Žiūrėk, aš 50 metų senis, o kaip aš noriu gyventi! Kiekviena minutė man brangi!“ – vienai gyvenimu nusivylusiai merginai išdidžiai sako Antanas Škėma „Santaros–Šviesos“ suvažiavime. Čia jo penkiasdešimtmečio ir kūrybos dvidešimtpenkmečio proga rodoma jo pati...
Eglė Frank. Mirę irgi šoka. Novelės. V.: Kitos knygos, 2022. 142 p. Autorei dar gerokai prieš leidybą sakiau, kad pavadinimas man kliūva – kodėl ne mirusieji? Kam reikėjo tokio matomo sutapimo su Dead Can Dance? Prozoje nemažai nuaro: renkamasi tamsioji, ribinių patirčių estetika. Ir daug kūno: ne t...
Šiame dienoraščio įraše pasakojama apie tai, ką mokytojai iš tiesų veikia rudens atostogų metu, ką skaito laisvalaikiu, reaguojama į neseniai parengtą projektą, pagal kurį iš 11-12 klasių privalomų autorių sąrašo siūloma išbraukti paskutinius užsienio kūrėjus – Šekspyrą, Gėtę, Kafką, Kamiu.
Švietimo, sporto ir mokslo ministrė Jurgita Šiugždinienė atidėjo lietuvių kalbos ir literatūros programos 11–12 klasėm patvirtinimą. Nes joje išbraukti paskutiniai keturi privalomi užsienio autoriai. Nebebus Shakespeare'o sonetų, Goethe gundymų, Camus ir Kafkos išvirkščių pasaulių. Mes toliau augins...
Seimas pernai paskelbė 2021-uosius poeto Vytauto Mačernio metais. Tai daug ką pasako apie šį žmogų, kuris anapilin išėjo nesulaukęs nė 24-erių – gyvybę nutraukė atsitiktinė, ne jam skirta šaudmens skeveldra. Kitaip sakant, per tokį trumpą gyvenimą Vytautas spėjo nuveikti tiek, kiek daugelis nenuveik...
Ar mūsų literatūros kritikai jau išnyko kaip dinozaurai? Šiuo klausimu, užduotu ilgamečiui literatūros kritikui Stasiui Lipskiui (tiesa, jau senokai pabėgusiam į literatūros tyrinėjimus), ir bandome išsiaiškinti: kokios būklės yra mūsų literatūra profesionalių kritikų akimis? Tiesa, pašnekovas savo ...
Kas gi buvo mano jaunystės laikais Petras Cvirka? Mokyklų programose privaloma ir neskaitoma „Žemė maitintoja“, keistokas „Frank Kruk“ siužetas ir visuose Lietuvos miestuose aptinkami gatvių pavadinimai su ta pačia pavarde. Beje, Gargžduose, iš kur esu kilęs, ši gatvė tebėra iki šiol ir niekam ji ne...
Lietuvos moksleivių sąjunga pritaria lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos pakeitimui. Tai geras pokytis, nebeįspraudžiantis mokinio į rėmus. Tai pasitikėjimas mokiniu, kad jis gebės pasirinkti. Juk brandos atestatas – tai patvirtinimas, jog esi brandus žmogus. Vadinasi, gebėjima...
