Nepaisant Seime ir viešojoje erdvėje vykusių aršių diskusijų, prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) reformos įstatymą.
LGGRTC
119 straipsnių
Artėjant balsavimui Seime dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) pertvarkos projekto, temperatūra viešumoje buvo gerokai aukštesnė nei palanki konstruktyvioms diskusijoms ir elementariam susikalbėjimui. Klaidinimų ir bauginimų viešojoje erdvėje netrūko, todėl nenuost...
Antradienį Seime po svarstymo balsuota dėl vieno blogiausių įstatymų projektų – Paulės Kuzmickienės su kolegomis parengtos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (toliau tekste – LGGRTC arba tiesiog Genocido centras) reformos. Esant 70 balsų „už“, iš kurių daugumą sudarė 38 „kons...
Seimo Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pritarė, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centre (LGGRTC) turėtų atsirasti valdomojo pobūdžio taryba.
Vilniaus savivaldybė žada nukabinti be leidimo pakabintą atminimo lentą Škirpai, sureagavo žydų bendruomenė (24)
Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Vytautas Radžvilas ragina savivaldybę apsvarstyti ketinimus nukabinti be miesto valdžios leidimo atsiradusią atminimo lentą nevienareikšmiškai vertinamam pulkininkui Kaziui Škirpai.
Lietuvos žydų bendruomenė dėl atminimo lentos Škirpai žada kreiptis tarptautiniu mastu: tai kiršina visuomenę (2)
Vilniuje pakabinus nevienareikšmiškai vertinamam pulkininkui Kaziui Škirpai skirtą atminimo lentą, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad tokia Nacionalinio susivienijimo iniciatyva skaldo visuomenę. Anot jos, tiek Lietuvos, tiek sostinės vadovybė turi imtis atitinkamų veik...
Nevienareikšmiškai sutiktas totalitarinių režimų simbolius iš viešųjų erdvių šalinantis desovietizacijos įstatymas aistras visuomenėje kels dar ne vienerius metus, įsitikinęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) vadovas Arūnas Bubnys. Jis taip pat pažymi, kad Pandoros ...
Prieš kurį laiką mūsų kultūros ministras viešai prisipažino turįs problemą. Jis sakė negebąs Mažojo teatro įkūrėjo bei meno vadovo Rimo Tumino atskirti nuo alkoholiu piktnaudžiaujančio nedraugiškos šalies kareivio. „Atsiprašau, – sako ministras, – garbusis režisierius man niekuo nesiskiria nuo girto...
Sulaukusi kritikos, desovietizacijos komisija pripažįsta: išvada dėl Salomėjos Nėries vertinimo galėjo būti detalesnė (3)
Akademinės bendruomenės kritikos dėl poetės Salomėjos Nėries biografijos ir kūrybos vertinimo sulaukusios desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas pripažįsta, kad komisijos parengta išvada galėjo būti detalesnė.
Diskusijų apie Salomėjos Nėries kolaboravimą fone noriu atkreipti dėmesį į vieną detalę, kuri gali būti lengvai pražiūrėta, nors yra labai svarbi – tai itin prastas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (Toliau – Genocido centras, LGGRTC) darbas, jei ne, kaip man atrodo, dar blo...
Žinomi kultūrininkai išplatino kreipimąsi dėl Salomėjos Nėries vertinimo: išvados tendencingos ir neprofesionalios (31)
Žinomi kultūros atstovai išplatino viešą kreipimąsi dėl sprendimo, kad Salomėjos Nėries gatvių pavadinimai Lietuvoje turi būti pakeisti. Jie atkreipia dėmesį, kad tokios išvados buvo pagrįstos vieninteliu dokumentu, kuris, pasak jų, yra „tendencingas publicistinis ir mėgėjiškas rašinys, neturintis o...
Desovietizacijos komisijos nariai jau greitai turėtų sulaukti apmokėjimo už darbą praėjusių metų posėdžiuose, sako Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovo pavaduotojas Airidas Keršulis. Jis pažymi, kad šiuo metu centras laukia, kol visi komisijos nariai atsiųs savo...
Jau aišku, kaip bus keičiami Salomėjos Nėries ir Sofijos Kovalevskajos gimnazijų pavadinimai: beliko vienas žingsnis (21)
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisija pritarė sprendimui Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos pavadinimą pakeisti Šv. Kotrynos vardu, o Sofijos Kovalevskajos gimnazijai suteikti Sostinės gimnazijos pavadinimą. Beliko vienas žingsnis – pačios tarybos patvirtinimas.
2023 metų gegužės 1 dieną įsigaliojo Desovietizacijos įstatymas. Šis įstatymas sudarys prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC) negaunant prašomo finansavimo, stringa žuvusių partizanų palaikų paieškų ir perlaidojimo procesas. Vien šiuo metu identifikavimo laukia mažiausiai 15 kovotojų palaikų, kurie buvo rasti 2021–2023 metais.
Sekmadienį viešojoje erdvėje pasipiktinimą sukėlė Šalčininkų rajono savivaldybės atstovų elgesys Kaniūkų tragedijos 80-mečio minėjime. Sovietų partizanų aukas pagerbti atvykę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) direktorius Arūnas Bubnys, Seimo vicepirmininkas Paulius ...
Seimui antradienį ketinama pateikti siūlymą pertvarkyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), keičiant ne tik įstaigos pavadinimą, bet ir įsteigiant naują valdymo organą – tarybą. Viena iš įstatymo pakeitimo rengėjų konservatorė Paulė Kuzmickienė viliasi, kad šie pokyč...
Desovietizacijos komisijos nariai vis dar negauna atlyginimo: situaciją spręsti ketinama artimiausiu metu (2)
Nuo vasaros pradžios veikiančios desovietizacijos komisijos nariai už savo darbą vis dar negavo įstatymiškai numatyto atlyginimo. Todėl, siekiant išspręsti susidariusią situaciją, artimiausiu metu bus organizuojamas pasitarimas su Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centro (LGGRTC) vadovu Arūnu Bubni...
Žaliosios rinktinės partizano Vlado Vyšniūno-Aušrelės (1922–1998) knyga brovėsi į viešumą labai sunkiai, pro abejingumo ir ignoravimo brūzgynus. Pvz., Lietuvos kultūros taryba kelis kartus atmetė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos (LPKTB) paraiškas dėl V. Vyšniūno knygos „Ginkluotos r...
Desovietizacijos komisija penktadienį rinksis į ketvirtą posėdį, kuriame, gyventojų ir savivaldybių prašymu, vertins daugiau kaip 15 istorinės atminties objektų visoje Lietuvoje.