kritinis mąstymas

Fanatikams trūksta kritinio mąstymo, be kurio sunku tobulėti ir pažanga tampa nelabai pasiekiama siekiamybe. Jie savo aklu fanatizmu gerai, patriotinei idėjai gali pakenkti labiau nei priešo propaganda.

Švietimo ministras Gintautas Jakštas pagaliau padarė nors vieną gerą darbą. Kaip teisingai rašo Vytautas Sinica, po ministro pasisakymo jokių klausimų dėl Gyvenimo įgūdžių ugdymo programos (GĮUP) pobūdžio ir tikslų niekam negali kilti.

„Vagnorius į Vilnių eina, o mūsų valdžia nieko nedaro“, – sako į stilingą XX a. dviratį pasirėmusi rūsčiaveidė ponia, prie Leipalingio „Aibės“ sutikusi senokai matytą kaimynę. Vidurvasario sausra išdžiovino ne tik grybingiausius dzūkų šilus, bet ir lietuvių galvas – užteko Arestovyčiui su Feiginu ne...

Vis daugiau žmonių renkasi tvarų gyvenimo būdą, ekologiškas prekes, aplinkai nekenkiančias paslaugas. Į tai reaguoja ir smulkūs verslai, ir visiems žinomos didelės korporacijos – jos bando atrodyti tvarios, kai iš esmės jų veikla tokia nėra. Tai ne tik trikdo vartotojus, kurie neretai tampa "žaliojo...

Karantino metu mūsų gyvenimuose daug kas keičiasi – mokymasis ir darbas, kelionės ir šventės dažnai nebeperžengia namų sienų; naujienų topuose įsigali Covid-19 informacija – nuo statistinių duomenų bei prognozių, iki „pasaulio pabaigos“ ar „gydymosi žolelėmis“ scenarijų. Kaip „neprarasti sveiko prot...

Apie kritinį mąstymą kalbama daug. Jo pilna įvairiose ugdymo ir visuomenės atsparumo strategijose. Bet ar yra jam vietos tikrovėje? Ar viešoji erdvė dar suteikia galimybę plėtotis kritinei minčiai?

Su tokiu pačiu chaosu, kokiu dalis lietuvių sulėkė į karantino situaciją, pakeliui šluodami iš parduotuvių lentynų kruopas ir tualetinį popierių, taip pat gaivališkai lietuviai pamažu veržiasi iš karantino į aktyvią kasdienybę. Kodėl?

Koronavirusas, kaukės, tuščios lentynos, dezinfekcinis skystis, atšaukiami renginiai, pamokos – šiuos žodžius jau daugiau nei mėnesį kone kasdien girdi Lietuvos gyventojai. Nors šalyje dar fiksuoti tik keli koronaviruso atvejai, tam tikri panikos ženklai toliau kursto ne tik susidomėjimą, bet ir kit...

Lietuvoje įprasta kalbėti apie pilietinį jaunimo ugdymą, patriotiškumo skatinimą, būtinybę atpažinti netikrą informaciją, kritiškai vertinti faktus. Tai kodėl tokia vadinamoji šūdų audra sukyla, kai jaunam žmogui užduodamas kiek rimtesnis filosofinis klausimas?

Kritikuoti ir permąstyti sąvokas yra smagus procesas, bet reikėtų neužmiršti, kad jų turinį formuoja ne tik pavieniai filosofai, bet ir nuolat kintanti visuomenė.