Nuo vasaros vidurio Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos iniciatyva Bulvikio rage žolynai ir krūmynai šalinami ne naudojant techniką, o ganant avis.
kraštovaizdis
73 straipsnių
Kraštovaizdis – stebėtojui matomas, žemės paviršiaus gamtinių (paviršinių uolienų ir reljefo, pažemio oro, paviršinių ir gruntinių vandenų, dirvožemio, gyvūnų organizmų) ir/ar antropogeninių (archeologinių liekanų, statinių, inžinerinių įrenginių, žemės naudmenų ir informacinio lauko) komponentų, susijusių medžiaginiais, energetiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys, kuris susidaro, kai keičiasi žemės paviršius.
Dangoraižiai, modernumu spindintys statiniai - vienas ryškiausių bruožų, kuriais pasižymi didmiesčiai. Šie pastatai ne tik formuoja kraštovaizdį bei estetinį vaizdą, bet ir turi didelę reikšmę natūraliai gamtai. Bene dažniausiai susiduriantys akis į akį su dangoraižiais yra paukščiai. Tokia akistata...
Lietuvą apėmę karščiai ne tik alina žmones ir gyvūnus. Sausi ir karšti orai gerokai nusekino upes, tvenkinius ir net šulinius. Dėl to ne tik sunkiau rasti kur išsimaudyti, bet kenčia ir žvejai. Užuot sužvejoję savo, galbūt svajonių laimikį, jei turi matyti uždususias į krantą plaunamas žuvis.
Kuršių nerija vieta kur žolę rupšnojančių gyvulių kaimenių sutikti tikiesi mažiausiai. Visgi, jau kelios savaites Kuršių marių pakrantėje ganosi banda avių, o greitu laiku ji dar padidės. Mekenantys gyvūnai čia ne dėl mėsos ar vilnos, o dėl kraštovaizdžio formavimo darbų.
Apleisti nebenaudojami statiniai yra ne tik Lietuvos, bet ir daugelio kitų šalių problema. Tai ypač aktualu gausiai apgyvendintose, turistų pamėgtose, taip pat saugomose teritorijose: nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose bei draustiniuose - gamtiniu ir kultūriniu požiūriu vertingiausiose Lietuv...
Miestuose didžiąją laiko dalį praleidžiantys žmonės gali greitai pamiršti, kaip atrodo tradicinis lietuviškas kraštovaizdis. Rugių laukus, klonius, upelius vis labiau gožia gargantiueliški prekybos centrų, kavos, degalinių reklaminiai stendai, kurių didžiausi viršija net 500 kvadratinių metrų plotą....
Keliaujant po Lietuvą, daugeliui akis bado sugriuvusios fermos, buvusių kolūkių sandėliai ir kiti apleisti pastatai. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba vykdydama tikslinį projektą jau sutvarkė 252 tokius statinius saugomose teritorijose.
Vis populiarėjanti plaukimo baidarėmis pramoga rodo, kad mėgautis Lietuvos upėmis gali ne tik meškeriotojai. Vingiuoti Lietuvos upeliai tampa tobula vieta aktyviam poilsiui ir turizmui. Tačiau neatsakingas turistavimas gali pridaryti nemažos žalos gamtai.
Bebrai Lietuvos teritorijoje pasirodė kur kas anksčiau nei pirmieji žmonės – tuoj po paskutiniojo apledėjimo. Visgi, vieni didžiausių graužikų pasaulyje turi trauktis iš kelio žmonėms. Statydami savo užtvankas, bebrai apsemia ūkininkų pasėlius, miškus, nugraužia daugybę sveikų medžių, tačiau šie gyv...
„Siūlau padaryti automobilių stovėjimo aikšteles, kur būtų galima atvažiuoti automobiliu ir tiesiog pasigrožėti kraštovaizdžiu ar pailsėti nuo kasdienės rutinos“, - savo verslo idėją išsakė „Verslumo žemėlapio“ anketą užpildęs DELFI skaitytojas Edgaras.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ( VSTT) skelbia išleidusi naują leidinį apie Lietuvos gamtą - „Ypatinga Lietuva. Keliaujame po saugomas teritorijas“.
Sausio 15-ąją Klaipėdos krašto žmonės lankė šiame krašte pastatytus paminklus, skirtus prisijungimo prie Lietuvos 1923-iaisiais metais atminimui, pagerbė žuvusius dėl Didžiosios ir Mažosios Lietuvos susijungimo. Vos po kelių dienų Šilutės miškų urėdijos darbuotojas fotoaparatu užfiksavo ekstremalus,...
Kuršių nerijos nacionalinį parką pradėjo konsultuoti Mokslinė konsultavimo taryba. Kaip praneša diena.lt, mokslininkai aiškinasi, kaip susiformavo Kuršių nerijos kraštovaizdis.
Šią savaitę Vilniuje paskelbti konkurso „Darni aplinka 2013” nugalėtojai. Vienos iš kategorijų laimėtoją išrinko GRYNAS.lt skaitytojai - labiausiai juos sužavėjo Linkuvos miestelio gėlių skulptūros. Už tai šio miestelio seniūnei Kazimierai Bacevičienei įteiktas redakcijos prizas.
Penktadienį, spalio 25 dieną, Kaune vyko 7 -asis urbanistinis forumas, kurio pagrindinė tema – miestas ir vanduo. Kraštovaizdžio architektai ir urbanistai iš Lietuvos ir užsienio aptarė miestų ir vandens telkinių ryšį bei dalinosi gerąja patirtimi, kaip vandens telkinius „pakinkyti“ žmonių labui.
Konkursą „ManoEkonamai“ laimėjusios architektės: gruntas – vienas geriausių šilumos izoliatorių (45)
Spalio 11-osios vakarą baigėsi nuo pavasario vykęs aplinkai draugiškų ir energetiškai efektyvių gyvenamųjų namų konkursas „ManoEkonamai 2013“. Prizai geriausiems projektams buvo įteikti restauruotuose Hilarijaus Raduškevičiaus rūmuose, kuriuos vilniečiai jau įprato vadinti „architektų pilaite“.
Atėjus pavasariui prasidės žaliasis darbymetis laukuose, miškuose, taip pat ir miestų parkuose, skveruose, alėjose, gatvėse. Imantis tvarkyti aplinką dera gerai apgalvoti sprendimus ir nepamiršti, kad ne viskas visur tinka, kas galbūt kažkur gražiai atrodo spalvotų žurnalų puslapiuose.
Specialistai neatsitiktinai kraštovaizdį vadina šalies vizitine kortele. Tai, ką pirmą kartą į Lietuvą atvykęs žmogus pamato leidžiantis lėktuvui, važiuodamas automobiliu, autobusu ar traukiniu formuoja pirmąjį įspūdį apie mūsų valstybę. Deja, mes patys kraštovaizdžio sąvoką dažnai klaidingai supran...
Rumuno gamtos fotografo Dano Dinu nuotrauka tiesiog apskriejo lietuvių anketas socialiniame tinkle. Gamtos fotografas dažniausiai įamžina gyvūnus per atstumą, tačiau šįsyk jam teko laimė sutikti itin smalsią lapę.
Vandens oazė, tegul ir visai nedidelė, pagyvina bet kokį sklypą. Jeigu sklypas drėgnas, o žemė sunki su daugybe požeminių šaltinių, užtenka iškasti norimo dydžio duobę ir tvenkinys beveik niekuomet neišdžiūva.
