Mokslininkai iš pelių ląstelių be spermos, kiaušialąsčių ar gimdos sukūrė „dirbtinį embrioną“. Pirmąjį pasaulyje tokį procesą detaliai aprašė specializuotas leidinys „Cell“, publikacija pasirodė rugpjūčio 1-ąją.
kiaušialąstė
11 straipsnių
Kiaušialąstė (dar vadinama kiaušinėliu, lot. ovum, ootidium) – tai moteriškoji lytinė ląstelė, esanti kiaušidėse, iš kurios apvaisinimo atveju gali išsivystyti naujas organizmas. Kiaušialąstės vystymosi procesas (ovogenezė) susijęs pirminių folikulų (nesubrendusių kiaušialąsčių, padengtų epiteliu ir jungiamuoju audiniu) augimu ir brendimu kiaušidžių žieviniame sluoksnyje. Pirmojoje mėnesinių ciklo fazėje pradeda augti keletas tokių folikulų, tačiau paprastai subręsta tik vienas, vadinamas Grafo pūslele.
Pasaulyje ši procedūra – nebe naujiena: žmonės apsidraudžia, kad vaikų turėtų tada, kai tik panorės (15)
Kiaušialąsčių ir spermatozoidų užšaldymas – pasaulyje jokia nebe naujiena. Tai vienas iš geriausių apsidraudimo būdų nuo nevaisingumo, suteikiantis poroms galimybę susilaukti savo pačių biologinio vaiko. Štai kaip atrodo šis procesas.
Šiais laikais poros planuoja vaikus kaip niekada vėlai. Nuo aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečio ženkliai išaugo moterų, pastojančių po 35 metų, skaičius.
Laboratorijoje pirmą kartą žmogaus kiaušialąstė išsivystė nuo pačios primityviausios stadijos iki visiškos brandos. Gautos kiaušialąstės gali būti apvaisintos ir, jeigu sveikos, panaudotos dirbtiniam apvaisinimui, o taip pat padėti moterims, kurios sirgo vėžiu jaunos.
Po ilgų diskusijų, kaltinimų, emocinių šūksnių bei plojimų trečiadienio pavakarę Seimo nariai galiausiai pritarė Prezidentės veto ir atsisakė ankstesnių užmojų Lietuvoje įteisinti itin konservatyvų Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Šį sprendimą sveikino DELFI kalbinti medikai ir paaiškino, kodėl grie...
LR Seimo priimtame ir vėliau Prezidentės vetuotame Pagalbinio apvaisinimo įstatym e yra įteisintas privalomas eksperimentas, kurį gydytojai privalės siūlyti visoms nevaisingoms Lietuvos poroms – šaldyt i kiaušialąst es ir tik jas naudoti pagalbinio apvaisinimo metu.
Seimui priėmus Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, žiniasklaidoje ėmė mirgėti straipsniai, esą šį teisės aktą „prastūmė“ Bažnyčia, norinti sugrąžinti Lietuvą į tamsiuosius laikus.
Geriausia gimdyti iki 35 metų, kartoja medikai. Tačiau vis daugiau moterų ir toks amžius atrodo per ankstyvas motinystei.
Viena motina pradėjo teisinę kovą už tai, kad galėtų pasinaudoti užšaldytomis savo mirusios dukters kiaušialąstėmis ir susilaukti savo pačios anūko.
Paaugliai berniukai turi dėl ko nerimauti: spuogai, merginos, pagaliau, penio dydis. Ar į šį sąrašą derėtų įtraukti ir silpną genetine prasme paauglių spermą?
Didžiosios Britanijos parlamentarai šiandien surengs balsavimą, ar leisti pradėti kūdikius iš trijų žmonių DNR. Tokia technika siekiama apsaugoti kūdikį nuo mirtinų genetinių ligų, kurias vaikas gali paveldėti iš savo motinos, rašo bbc.com.
