kenkėjai

Kizlovkos kaime netoli Poltavos (Ukraina) žmonės buvo priversti samdyti profesionalius kiaulių gaudytojus, kad šie padėtų atsikratyti kiaulių gaujos, siaubusios daržus ir pasėlius.

Atėjęs ruduo į daugiabučių rūsius vėl veja graužikus ir kitus kenkėjus. Ieškodamos šiltesnio kampo žiurkės rūsiuose apgraužia rudeniui suruoštas gėrybes, vaikšto ant maisto produktų ir gyventojų asmeninių daiktų. Neretai pro juos pranešdamos ir epideminių ligų tikimybę. Žalos turtui pridaro ir bendr...

Ketvirtadienį Prienuose ugniagesiai dėl į klasę skridusių širšių iš jos evakavo vaikus ir mokytoją.

Nepaisant to, kad prasidėjo kalendorinis ruduo, kenkėjų vasaros sezonas tęsiasi. Musės bei širšės ir toliau aktyviai drumsčia ramybę.

Peticiją dėl Punios šilo gelbėjimo jau pasirašė per 13 000 Lietuvos piliečių, norinčių, kad Punios šilui, kuris jau dabar turi išskirtinę vertę dėl dideliame plote išlikusios mažai liestos sengirės ir saugomų rūšių gausos, būtų leista natūraliai vystytis be kirtimų ir medžioklių. Daugiau nei 90 proc...

Amarai nors ir yra maži, bet gali sunaikinti visą derlių. Jie kenkia ir sodui, ir daržui. Kai kurie vaismedžiai, užpulti amarų, gali visiškai numesti mezgines. Todėl svarbu atpažinti priešą ir jį laiku likviduoti.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) vis sulaukia skundų dėl aruodinių kenkėjų sugadintų grūdų ar riešutų produktų.

Kone kasmet miškininkams tenka kovoti su miškų medžius užpuolusiais kenkėjais, kurių pasiskirstymas, kaip sako specialistai, skirtingais metais yra nevienodas. Skiriasi ir kenkėjų rūšys. Kokios jos, ir kokius miško medžius dažniausiai puola?

Norint atsikratyti augalus sode niokojančių kenkėjų, nebūtina griebtis cheminių priemonių – jas palikite kraštutiniam atvejui.

Valgomąją sodą galima naudoti ne tik buityje. Ji veiksmingai gydo įvairias augalų ligas, kovoja su piktžolėmis, tampa augalų trąša. Soda nepavojinga augalams, nekenkia naudingiems vabzdžiams, gausina derlių.

Birželio pradžia – pats gamtos suvešėjimas, džiuginantis žiedų gausa ir pirmuoju derliumi. Bet sodininkams ir daržininkams darbymetis dar nesibaigia. Profesionali astrologė Lilija Banaitienė pataria prieš konservuojant daržoves ar planuojant sodinti vienmetes gėles pakelti akis į dangų – šį mėnesį ž...

Kenkėjų kontrolės ekspertai perspėja: vis labiau šylantys orai budina medieną graužiančius vabzdžius. Ūsuočiai, skaptukai, kinivarpos ir kiti medienos kenkėjai į gyventojų namus, sodybas atkeliauja su namams statyti skirta mediena, malkomis, taip pat mediniais baldais ar meno dirbiniais bei per prav...

Vienai gražiausių Lietuvos vietų, Kuršių nerijai, iškilusi grėsmė. Į pusiasalio miškus kėsinasi kenkėjas, kuris pernai išgąsdino ne tik miškininkus, bet ir turistus: vaizdą, matomą važiuojant pro Kuršių neriją, jie apibūdinę kaip apokaliptinį. GRYNAS.lt aiškinasi, kokių priemonių šiemet imsis miškin...

Rožės – kaprizingas augalas. Todėl reiktų su jomis elgtis atsargiai. Šių augalų priežiūros darbai prasideda vos pasibaigus žiemai.

Lietuvos pušynuose 2018 metais užfiksuoti pavojingo miškų kenkėjo – verpiko vienuolio – masinio išplitimo židiniai. Kenkėjo vikšrai šiais metais pušų spyglius įvairiu laipsniu nugraužė Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Juodkrantės girininkijoje bei Veisiejų r...

Atitinkamose parduotuvėse galima įsigyti graužikams naikinti skirtų pelėkautų ir nuodų. Pardavėjos sako jau spalio pradžioje pajutusios gyventojų susidomėjimą šiomis prekėmis.

Vėlyvą rudenį nukritus lapams, bet dar neprasidėjus šalčiams, rekomenduojama apeiti sodą ir atidžiai apžiūrėti savo augalus. Veikiausiai pamatysite daug įdomių dalykų, ypač jei apsiginkluosite didinamuoju stiklu.

Kartais žiūrint į sodą galima plika akimi pamatyti, kad kažkas jame negerai: jauni medžiai auga lėtai ir kartais dėl nesuprantamų priežasčių žūva, daržovės ir gėlės neatrodo labai gražiai – negausiai žydi ir duoda mažą derlių.

Nors vietiniai šliužai įtraukti į raudonąją knygą, svetimšaliai pamažu užkariauja Lietuvos sodus ir rūsius – vien praėjusiais metais jų neatsigynė beveik 200 sodybų, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Mūsų gyvūnai“ teigia mokslininkė dr. Grita Skujienė.

Iš pirmo žvilgsnio nekaltai atrodantys kopūstiniai baltukai gali padaryti milžiniškos žalos kopūstų, ropių ir kitų kryžmažiedžių daržovių derliui. Jei savo darže pastebėjote šios drugelius, vadinasi, turite imtis aktyvios kovos su jų vikšrais.