441 straipsnių
Ką tokio meili ir naminė katytė turi padaryti, kad kaip nereikalingas daiktas būtų ištrenkta laukan? Kas turi nutikti, kad lengva ranka ir šalta širdimi atsisakytum to, kuris nuo pat pirmų dienų, vos supratęs, kad tapo tavo šeimos nariu, nors ir nebyliai, bet prisiekė tau amžiną meilę ir ištikimybę?...
Tropika – be galo meili, švelni ir visiška „murkaliukė“. Ši mažutė išgelbėta iš gatvės, kur buvo visiškai nepageidaujama ir nemylima.
Fantaziją į „Beglobio“ prieglaudą perėmėme iš Vilniaus miesto benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos. Ši gražuolė buvo rasta gatvėje. Katytė akivaizdžiai buvo naminukė, kažkokių niekšų išmesta į gatvę.
Katytė atsirado „Sigmos“ teritorijoje Kalvarijų g. maždaug prieš tris savaites (antroje liepos pusėje). Maniau, laukinukė, buvo labai baili, o vakar atėjo prie manęs: rankose parsinešiau ją namo, ji visiškai naminė.
Ši žavi ir miela katytė Zylutė tapo tikru iššūkiu prieglaudos darbuotojams. Šeštadienį vedžiodami šunis jie pastebėjo, kad šalikelėje padėta ėdalo, o netrukus išgirdo ir gailų kniaukimą. Katytė iš išgąsčio buvo įsiropštusi į aukštą medį, iš kurio savarankiškai nulipti negalėjo.
Staiga tiesiog oda pajaučiu, kad mane kažkas stebi. Aha, matau net aštuonias gintarines sagutes – akutes. Kyšt viena maža galvytė iš už kampo, kyšt kita: pasisuka į kairę, pasižiūri į dešinę, tada vėl stebi mane. Iškart suprantu, kad kažko ieško. Matau, tikrina mažosios, ar ne jų laimė čia apsilankė...
Arabeską į prieglaudą atnešė kelios moterys. Jos teigė, kad kalytę rado tiesiog gatvėje. Iš pradžių Arabeska buvo išsigandusi ir pasimetusi, dabar po truputį drąsėja, žaidžia su kitais šuniukais.
Tai maža kaip nykštukas katytė – Estutė. Žiūrėti į ją sunku, nes ji ne tokia kaip visi maži kačiukai. Šis angeliukas niekada nebeišvys dienos šviesos, niekuomet nebeprisimins, kaip atrodė pasaulis. Nuo šiol ji tik jaus.
Balta lyg sniegas, švelni lyg į saulytę besistiebiantis pienės pūkas, lyg ant mylimos gėlės nutūpęs margaspalvis drugelis. Ji – Alba, jauki, smulkutė, kažkuo žmogui nusikaltusi katytė. Kuo – taip ir liko neaišku...
Viva ir Diva – ypatingai mielos, gražios kaip žydintys pavasario sodai, vaikiškai smalsios, vasariškai šiltos, dar šiek tiek drovios, bet paimtos ant rankų mėgaujasi žmogaus dėmesiu ir murkia nesustodamos.
Štai ir atėjo laikas, kai mūsų mažieji Juosviukai tapo savarankiški ir jau pasiruošę keliauti į naujuosius, pastoviuosius savo namus.
Mažas stebuklas vardu Leila sėdėjo po balkonu ant nuolaužų ir pagalių krūvos ir klykė užkimusi iš baimės. Senbuvis kiemo katinukas – teritorijos gynėjas – užspeitė katytę į kampą, mažylė iš siaubo ėmė trauktis atatupsta ir įkrito į angą. Pro šalį ėjo dešimtys žmonių, tačiau katytės pagalbos klyksmo ...
Šią mažulytę kruopą kažkokie sadistai išmetė iš važiuojančios mašinos. Žmonės, kurie tai matė, dėl patirto šoko neįsidėmėjo mašinos numerių. Išsigandusi verkianti mažylė pateko į mūsų globą.
Namučių ieško mieliausias sutvėrimas pasaulyje – žydraakė Smaliukė. Katytė yra 1 mėnesio amžiaus.
Katytė – miela, jauki, draugiška žmogui. Ji neįkyri, nereikalauja daug dėmesio.
Gegužės 30 d. Klaipėdoje iš namų pabėgo katytė. Jos šeimininkė Justė prašo atsiliepti mačiusius augintinį.
Speltą, kaip ir daugumą beglobiukų, perėmėme iš benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos. Ši mažylė po sterilizacijos susirgo, todėl keliavo į kliniką, kur buvo laikoma bei gydoma. Dabar Spelta – jau pasveikusi ir atsigavusi.
Kažkaip iš kažkur ėmė ir atsirado viename vienkiemyje katytė, kuri netrukus parodė ir savo kraitelį: dvi dukrytes.
Mimi į „Beglobio“ prieglaudą perėmėme iš Vilniaus miesto benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos, į kurią ji pateko iš gatvės. Tačiau atgal į gatvę, ten, kur kiekvieną dieną tyko nuolatiniai pavojai ir kova už gyvybę, MiMi tikrai negrįš. Naminukei ieškome namų.
