39 straipsnių
Tai įvyko 1908 metais rugsėjo 26 dieną Bezdonių geležinkelio stotyje. Lenkijos socialistų partijos kovinė grupuotė, vadovaujama Juzefo Pilsudskio, apiplėšė traukinį, kuriame vežti pinigai skirti Vilniaus tramvajaus linijai tiesti. Jie, beje, atiteko Lenkijos pogrindžiui. Galbūt, jeigu ne šis įvykis,...
Leidyklos „Briedis“ neseniai išleista lietuviškoji lenkų diktatoriaus biografija susilaukė didžiulio skaitytojų dėmesio. Apie prieštaringojo maršalo gyvenimo kampus – pokalbis su knygos autoriumi.
Jei tektų rinkti įtakingiausią XX a. lietuvių kilmės asmenį, išmanančiam žmogui pasirinkti būtų nesunku – tai Juzefas Pilsudskis. Šio žmogaus biografija daugeliui lietuvių iki šiol menkai pažįstama. Dažnam lietuviui jis – šunsnukis, klastingai atplėšęs Vilnių nuo Lietuvos, o lenkams – valstybės atkū...
Pandemijai nuslopus pirmą atsargią kelionę sugalvojome į Varšuvą. O tiksliau, Varšuvos priemiestį Sulejuveką. Lenkai vis dar stato gerą kelią iki Varšuvos. Kai kurios autostrados atkarpos yra baigtos ir tomis atkarpomis leki 130 km/h greičiu be sąžinės graužimo. Tačiau artėjant prie tikslo – pigaus ...
Besiblaškantys po Ukrainos–Rusijos karo aplinkybes, pasekmes ir įtaką politiniams procesams analitikai abiejose šalyse vis dažniau prisimins keistas senovines Lenkijos lyderio Juzefo Pilsudskio idėjas. Tai Intermarium, Trijų jūrų, arba Tarpjūrio, koncepcija ir prometeizmas. Šį kartą trumpai prisimin...
Keisčiausias karinis junginys, kuris tapo mistiniu ir istoriniu, nors buvo tik karinga plėšikų gauja. Kodėl žinomiausias Rusijos pilietinio karo laikų karinis junginys yra Pirmoji raitelių armija? Štai paimu sovietinių dainų dainyną, turiu tokią bibliografinę keistenybę namie. Kada nors plačiau papa...
Jei nori kariauti ir laimėti mūšį prieš patyrusius kare karininkus ir kareivius, kurie kaunasi už Tėvynę, tai tektų labai pasistengti ir nusiimti visokius rožinius ideologinius akinius. Aš jums noriu papasakoti apie du keistus karus, kuriuos kariavo du kieti užsispyrę vyrai. Vienas labai jaunas, bet...
Šįkart pokalbyje „Apie karybą“ su Vilniaus universiteto karo istoriku dr. Kęstučiu Kilinsku žurnalistas Edmundas Jakilaitis aptaria „Stebuklą ties Vysla“ – Juzefo Pilsudskio istorinė pergalė prieš šimtątūkstantinę Michailo Tuchačevskio kariuomenę, kuri nešė socialistinę revoliuciją į Centrinę Europą...
Wolfas Messingas – didis aiškiaregis ir ekstrasensas. Jis skaitė žmonių mintis, numatė jų ateitį, pavergė juos pagal savo valią, gebėjo „mirti“ ir atgimti. Jis tiksliai numatė, kada prasidės Antrasis pasaulinis karas. Žinojo, kad Hitleris baigs gyvenimą savižudybe. Taip pat tiksliai žinojo Stalino i...
Slaptųjų agentų darbas visuomet yra rizikingas ir kupinas pavojų. Daugelis žavisi kvapą gniaužiančiomis šnipų istorijomis, o Vakaruose, ko gero, dažniausiai linksniuojami būtų FTB, CŽV ar MI6 pavadinimai. Tačiau Lietuva taip pat turi savo žvalgybos istoriją. Pradžia buvo sunki. Trūko pinigų, patirti...
Autorius šiuo metu vaikštinėja po Druskininkus ir apylinkes. Reabilituojasi. Vėlyvo pavasario pristabdyta gamta galų gale jau bunda. Autoriui tai primena apie aistras, audringai siautusias šiame dzūkiškame žemės kampelyje. Netoli Druskininkų, Liškiavoje, buvo kalinami prasikaltę kunigai. Kiek ten pa...
Vakar, Valstybės (Mindaugo karūnavimo) dieną, devintą ryto per Lietuvos radiją išgirdau žodžius: „Po Mindaugo mirties nė vienas Lietuvos valdovas nedėvėjo karūnos“. Juos ištarė istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Liudas Jovaiša, kurio nederėtų painioti su kitu istoriku, Eugenijumi Jovaiša, – ji...
Gydomosios Druskininkų vandenų savybės miestelį garsino jau nuo XVIII amžiaus pradžios – kalbėta, kad žmonėms, kuriems nepavykdavo pasveikti kitur, sveikatą pasitaisydavo būtent čia. Šiame kurorte lankėsi net Lietuvos Didysis Kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis. Gaila, tačiau seniausias š...
Esu susilaukęs pakartotinio dėmesio iš Didžios Britanijos piliečio Marko Adamo Haroldo. Visada malonu patirti, kai kas nors tavo darbais domisi. O ypač, jei tai tampa „tarptautinio“ susidomėjimo dalyku.
Jau šį vakarą rinksimės miestų ir miestelių aikštėse, pasipuošę tarsi į lemiamas nacionalinės krepšininkų rinktinės rungtynes, išpažinti savo meilę valstybei, kurią visus metus keiksnojome.
Vilnius po Pirmojo pasaulinio karo tapo tranzitine sankryža iš Minsko į Karaliaučių ir iš Maskvos bei Sankt Peterburgo į Varšuvą. Vėliau – iš Lenkijos į Rygą. „Vilnius panašus į Varšuvą ir į kitus vidurio ir rytų Lenkijos miestus. Vilniaus barokas unikalus visoje centrinėje Europoje, o katedra lenkų...
Pirmoji Lietuvos Respublika svarbiu partneriu laikė Šventąjį Sostą. Katalikiškas kraštas tikėjosi didelės politinės ir moralinės pagalbos iš Vatikano. Pirmaisiais metais Lietuvą vizitavo vėliau galingos valstybės vadovu tapsiantis asmuo, tačiau greta to netrūko ir intrigų: dužusių langų, pasiuntinių...
„Stambus, petingas, palinkęs, ilgakojis. Nukarę ūsai, tankūs didžiuliai antakiai. Įdėmus akių žvilgsnis“, taip apie Juzefą Pilsudskį rašė Walerianas Meysztowiczius. Kas gi buvo tas Pilsudskis?
Lietuvos ir Lenkijos santykiai XX amžiaus pirmoje pusėje nesusiklostė. Konflikto dėl Vilniaus aidai girdisi dar iki šiol. Abiejose pusėse vis dar galima išgirsti nuoskaudų.
