Julita Varanauskienė

Praėjusių metų pradžioje SEB banko finansų ekspertė Julita Varanauskienė paskelbė paprastą receptą, kaip per metus galima sukaupti beveik 1400 eurų. Savo įspūdžiais dalinasi šiuo patarimu pasinaudojusi Simona, rašoma banko tinklalapyje.

Didėjantys mažmeninės prekybos apyvartos rodikliai, ypač ne pirmo būtinumo prekių, rodo, kad gyventojai lengviau išleidžia pinigus, rašoma SEB banko pranešime spaudai.

„Ne piniguose laimė, – sako vieni, – o jų kiekyje“, – iškart priduria kiti.

Per pirmuosius metus su euru žmonių pajamos augo, bet neatsilikdamos kilo ir išlaidos – skaičiuoja ekonomistai. Labiausiai gerėjantį gyvenimą pajuto jauni, paklausias specialybes įgiję žmonės, o kainos sparčiausiai kilo už įvairias paslaugas.

Įvedus eurą, gyventojų pajamos toliau didėjo, nors tą pajuto toli gražu ne visi - daugiausia jaunesni, įgiję paklausias profesijas.

Keistas paradoksas: uždirbame pastebimai mažiau nei latviai ir estai, tačiau pinigų parduotuvėse išleidžiame daugiau ar beveik tiek pat. Ekonomistai įsitikinę, kad to priežastis – šešėlinė ekonomika, nelegalus darbas, galiausiai emigrantų siunčiamos lėšos.

Pamažu gerėjantis gyvenimas, ramesnė ateitis ir euras skatina per didžiąsias metų šventes šiemet išleisti daugiau. Tačiau dėl nespėjusių susidaryti įgūdžių skaičiuoti kainas eurais kišenėje gali imti švilpauti vėjai. Kaip po Naujųjų metų išvengti finansinių pagirių?

Padidėjusios pajamos, sumažėjęs nedarbas, geresni lūkesčiai – priežastys, dėl kurių šiemet Kalėdų dovanoms norėsime ir galėsime išleisti daugiau nei pernai. Taip LRT.lt sako asmeninių finansų ekspertės Odeta Bložienė ir Julita Varanauskienė.

Daugelis pagalvoja, kokia senatvė jo laukia ir kaip ji atrodys. Ar žmogus prisijungs prie „kietų“ senukų, keliaujančių po svetimas šalis ir besidžiaugiančių gyvenimu gretų, ar prie tų, kurie krapšto kiekvieną centą, norėdami nueiti į teatrą ar bent nusipirkti duonos.

Daugelio emigrantų pamėgta Vokietija vilioja darbuotojus ne tik penkis kartus didesniu vidutiniu atlyginimu nei Lietuvoje, bet ir maisto produktų kainomis. Bent toks įspūdis susidaro palyginus Vokietijoje „Lidl“ parduotuvėje apsilankiusio Eriko pirkinių krepšelio kainą su panašių produktų kainomis L...

Vidutinis šeimos būstas Europos Sąjungoje – 96 kv. metrai. Tuo tarpu Baltijos šalyse vidutinė šeima gyvena maždaug dviem kambariais mažesniame bute – išsitenka 63–67 kv. m plote.

Kol politikai priešrinkiminiais pažadais dėl didesnės minimalios algos vilioja gyventojus, daliai jų tenka bandyti išgyventi už vos 325 eurus (po mokesčių apie 270 eurų) per mėnesį. Portalas DELFI paprašė dviejų vilniečių, gaunančių didesnes nei vidutines pajamas, išgyventi savaitę už tiek, kiek ten...

Yra toks anekdotas apie jauną vaikiną, kurio įmonės prezidentas klausia, ką jaunuolis mano apie tai, kad vos atėjęs į bendrovę ir pradėjęs nuo pasiuntinuko, šis greitai tapo vadybininku, neilgai trukus – skyriaus vadovu ir štai dabar jau yra viceprezidentas.

Ar dvigubo kainų žymėjimo iki lapkričio 1 dienos atsisakysiantis prekybos tinklas „Maxima“ taip ruošiasi artėjančiam šventiniam sezonui, nes pirkėjai nebematys pažįstamų skaičių ir būdami geros nuotaikos išleis daugiau?„Maximos“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė tai kategoriškai neigia.

Gerėjant situacijai darbo rinkoje ir didėjant vidutinėms dirbančiųjų pajamoms, finansinė gyventojų padėtis gerėja visose trijose Baltijos šalyse – jų sukaupto turto vertė didėja sparčiau negu turimų įsipareigojimų, rašoma SEB banko pranešime spaudai.

Lietuvoje jauni žmonės dukart rečiau negu Estijoje jau žengė pirmus žingsnius steigdami savo įmones. Nors visose šalyse daugelis jaunų žmonių norėtų steigti savo įmones, realius veiksmus dėl to padariusių dalis yra mažiausia Lietuvoje – vos 6 procentai.

Pokyčiai pasaulio akcijų rinkose turėjo neigiamą įtaką Lietuvos namų ūkių finansinio turto vertei.

Kiek pinigų vienam žmogui reikia turėti, norint išgyventi Vilniuje? Nors, pasak finansų ekspertų, apibendrinti sunku ir skaičiuojant reiktų atsižvelgti ne į vieną rodiklį, jų įvardijama suma apytiksliai siekia apie 520-640 eurų.

Į darbo rinką žengianti vadinamoji Y karta – tai yra gimusieji 90–97-aisiais – eksperimentuoja, ieško savęs, bet, palyginti su latviais ir estais, mažiausiai versli karta, o uždirbti iškart nori daugiau nei vidurkis. Finansinius sunkumus, jei tokių prisidarytų, jiems turėtų padėti sutvarkyti tėvai. ...

Sparčiau negu kainos didėjęs vidutinis atlyginimas, gerėjantys lūkesčiai dėl šalies ekonominės padėties padrąsino gyventojus plačiau atverti pinigines, rašoma SEB banko pranešime spaudai.